ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 251


                                               

Malūno tvenkinys

Malūno tvenkinys – tvenkinys vakarų Lietuvoje, Klaipėdos mieste. Tvenkinio ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius - 0.92 km, plotis - iki 0.1 km. Altitudė 4.7 m. Krantai neaukšti, sausi, apaugę medžiais. Tvenkinys nenutekantis, priklauso Danės upės ...

                                               

Bachmano dvaras

Bachmano dvaras – Paupio dvaro sodybos ir ligoninės pastato kompleksas, Klaipėdos miesto dalis, esanti rytiniame miesto pakraštyje, prie kelio A13 Klaipėda–Liepoja priešais Gindulius. Į kompleksą įeina – 2 namai, 3 pastatai, sandėlis, 2 ūkiniai p ...

                                               

Baltija (Klaipėda)

Baltijos mikrorajonas – Klaipėdos miesto dalis, mikrorajonas pietinėje miesto dalyje. Šiuo metu itin sparčiai vystoma vakarinė šio mikrorajono dalis, kuri ribojasi su Žvejybos uosto mikrorajonu. Rajoną supa Baltijos prospektas, Minijos, Naikupės ...

                                               

Bandužiai

Bandužiai – Klaipėdos miesto dalis, mikrorajonas pietinėje miesto dalyje. Iš šiaurės ribojasi su Smiltelės gatve, iš rytų – su Šilutės plentu, iš pietų – su Jūrininkų prospektu, iš vakarų – su Vingio gatve. Tai mikrorajonas, kuriame dominuoja 5-1 ...

                                               

Birutė (Klaipėda)

Birutė – Klaipėdos miesto dalis, esanti tarp Taikos prospekto, Sausio 15-osios, Minijos bei Rūtų gatvių. Rytinėje rajono dalyje dominuoja penkiaaukščiai gyvenamieji silikatinių plytų pastatai, matomi nuo Taikos prospekto bei Sausio 15-osios gatvi ...

                                               

Debrecenas (Klaipėda)

Debrecenas – Klaipėdos miesto dalis, esanti į pietus nuo centro. Tai tipiška sovietiniais laikas didžiausią plėtrą išgyvenusi Klaipėdos miesto dalis. Debreceno mikrorajonas yra į pietus nuo Pempininkų mikrorajono. Vakaruose ribojasi su Taikos, pi ...

                                               

Giruliai

Giruliai – Klaipėdos miesto dalis, esanti į šiaurę nuo centro, prie Baltijos jūros. Geležinkelio stotis. Plėtojamas turizmas, poilsio verslas, yra poilsiaviečių bei stovyklaviečių. Per Girulius driekiasi pažintiniai maršrutai. Stovi Klaipėdos rad ...

                                               

Kaunas (Klaipėda)

Kaunas – Klaipėdos miesto dalis, mikrorajonas pietinėje miesto dalyje. Šiaurėje ribojasi su Paryžiaus Komunos, pietuose su Kauno gatvėmis, rytuose – su Šilutės plentu, o vakaruose – su Taikos prospektu

                                               

Laukininkai (Klaipėda)

Laukininkai – Klaipėdos miesto dalis, mikrorajonas pietinėje miesto dalyje priskiriamas didžiausiems miesto mikrorajonams. Iš šiaurės ribojasi su Smiltelės, iš rytų – su Vingio gatvėmis, iš pietų – su Jūrininkų prospektu, o iš vakarų – su Varpų m ...

                                               

Luizė (Klaipėda)

Luizė – Klaipėdos miesto dalis, išsidėsčiusi tarp Kretingos, Panevėžio, Anykščių ir Pievų gatvių bei Šiaurės prospekto. Prestižinis gyvenamųjų namų rajonas. Dominuoja privatūs, ištaigingi pastatai, šiaurinėje rajono dalyje stovi keli standartinia ...

                                               

Melnragė

Melnragė – Klaipėdos miesto dalis, esanti į šiaurę nuo Kuršių marių sąlajos su Baltijos jūra ; Klaipėdos kurortinė zona. Pietinė dalis vadinama Melnrage I, o šiaurinė dalis – Melnrage II. Pietuose Melnragė siekia Šiaurinį molą ir Klaipėdos uosto ...

                                               

Pempininkai

Pempininkai – Klaipėdos miesto dalis, mikrorajonas pietinėje miesto dalyje. Šiaurėje eina Baltijos prospektas, rytuose – už nedidelio parko yra Neringos mikrorajonas, pietuose – Debreceno gatvė, vakaruose – Taikos prospektas. Tankiai apgyvendinta ...

                                               

Poilsis (Klaipėda)

Rajone dominuoja standartiniai blokiniai gyvenamieji pastatai, tačiau pietinėje bei pietvakarinėje rajono dalyje, netoli "Eglės" turgaus stovi privačių gyvenamųjų pastatų kvartalai.

                                               

Rimkai (Klaipėda)

Rimkai – Klaipėdos miesto dalis, esanti miesto pietryčiuose, abipus geležinkelio į Šilutę. Rytiniu ir pietiniu pakraščiu prateka Smeltalės upė. Yra geležinkelio stotelė, kolektyviniai sodai.

                                               

Rotušė (Klaipėda)

Rotušė – Klaipėdos miesto dalis: iš vakarų pusės ribojasi su Naujojo uosto, iš šiaurės su Gegužės ir Daukanto, iš rytų su H. Manto gatvėmis, o iš pietų su Danės upe. Rajone dominuoja aukštuminiai K ir D pastatai bei "Klaipėdos" viešbučio pastatas ...

                                               

Rumpiškė

Rumpiškė – Klaipėdos miesto dalis, esanti tarp Taikos prospekto, Sausio 15-osios, Tilžės, Paryžiaus Komunos gatvių bei Šilutės plento. Rajone dominuoja blokiniai bei silikatinių plytų penkiaaukščiai gyvenamieji pastatai, taip pat stovi keli stand ...

                                               

Klaipėdos senamiestis

Klaipėdos senamiestis yra seniausia istorinė miesto dalis. Klaipėdos senamiesčiui būdingas taisyklingas gatvių tinklas, senoji fachverkinės konstrukcijos architektūra, būdinga Vokietijos miestams, bei išlikę XVII–XVIII a. Klaipėdos tvirtovės gyny ...

                                               

Smiltynė

Smiltynė – Klaipėdos miesto dalis, esanti Kuršių nerijoje, į pietus nuo Kopgalio. Kartu su Kopgaliu nepriklauso Neringos savivaldybei, nors yra Kuršių nerijoje ir įeina į nacionalinio parko teritoriją. Beveik visą Smiltynę dengia miškai šiaurinėj ...

                                               

Šarlotė (Klaipėda)

Šarlotė – Klaipėdos miesto dalis, esanti šiaurinėje miesto dalyje. Rajonas iš rytų ribojasi su Liepojos gatve, iš vakarų – su Klaipėdos mišku, o šiaurėje baigiasi už Klaipėdos universitetinės ligoninės onkologinės ligoninės korpuso.

                                               

Tauralaukis

Tauralaukis – Klaipėdos mikrorajonas šiaurinėje miesto dalyje kairėje Danės upės pusėje į pietus nuo Danės mikrorajono. Rytuose ribojasi su greitkeliu A13, o pietuose su Šaulių mikrorajonu. Vyrauja prabangūs privatūs namai. 2008 m. pabaigoje baig ...

                                               

Vingis (Klaipėda)

Vingis – pietinė Klaipėdos miesto dalis, gyvenamasis kvartalas tarp Šilutės pl., Smiltelės g., I. Simonaitytės g. ir Statybininkų pr. Iš vakarų ribojasi su parku tarp Reikjaviko ir Smiltelės gatvių, kuriame stūgsanti kalva, pagal šalia esančios g ...

                                               

Žardės piliakalnis

Žardės piliakalnis su gyvenviete, arba Kuncai, Bandužiai, Pilies kalnas, Gaidžių kalnas – piliakalnis Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Žardininkų, prie Žardės kaimo. Pasiekiamas iš Taikos prospekto pasukus Žardupės gatve, ...

                                               

Žardininkai

Žardininkai – Klaipėdos miesto dalis, gyvenamasis rajonas pietinėje Klaipėdos dalyje. Iš pietų ribojasi su Smiltelės gatve, iš vakarų – su Taikos, iš šiaurės – su Statybininkų prospektais, o iš rytų su parku tarp Smiltelės ir Reikjaviko gatvių. P ...

                                               

Žvejybos uostas

Žvejybos uostas – pietinė Klaipėdos miesto dalis. Didžiausios gatvės: Minijos, Kalnupės, Naikupės. Pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintą Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schemą žvejybos rajono ribos yra ...

                                               

Stanislovas Blinstrubas (1901)

Stanislovas Blinstrubas – Lietuvos mokslininkas, radijo inžinierius, geologas, magnetinės ir gravimetrinės naudingųjų iškasenų paieškos pradininkas.

                                               

Vytenis Vasyliūnas

Vytenis Vasyliūnas – vargonininkas virtuozas, pianistas, geofizikas. Žinomo smuikininko ir pedagogo Izidoriaus Vasyliūno ir muzikos žurnalistės Elenos Jonušaitės-Vasyliūnienės sūnus.

                                               

Audronė Galvonaitė

Audronė Galvonaitė – Lietuvos geografė, meteorologė, fizinių mokslų daktarė, meteorologijos mokslo populiarintoja. Brolis – Vytautas Galvonas, politikas, aviatorius.

                                               

Aukštaičiai

Aukštaičiai – lietuvių etnografinė grupė, gyvenanti daugiausia Aukštaitijos krašte. Vakaruose tradicinė aukštaičių riba yra Dubysos upė, pietuose – Neris. Dalis tradicinių aukštaičių žemių dabar yra Gudijoje. Tai didžiausia lietuvių etnografinė g ...

                                               

Dzūkai

Dzūkai – lietuvių etnografinė grupė, gyvenanti pietryčių ir pietų Lietuvoje, taip pat "lietuviškose salose" Gudijoje. Šiaurėje riba neaiški – tarp dzūkų ir aukštaičių įsiterpęs Priedzūkio kraštas, kurio gyventojams būdingi abiejų etnografinių gru ...

                                               

Lietuvninkai

Lietuvininkai – savita etninė grupė, susiformavusi XVI a. ir gyvenusi Rytprūsių provincijos šiaurės rytinėje dalyje – Įsručio, Labguvos, Ragainės, Tilžės, Tepliavos, Klaipėdos apskrityse. Jų gyvenama teritorija buvo vadinama Lietuvos provincija, ...

                                               

Suvalkiečiai

Suvalkiečiai – lietuvių etninė grupė, gyvenanti Suvalkijoje, kuri atitinka istorinę Užnemunę. Kalba vakarų aukštaičių patarmės kauniškių šnektomis. Jų pagrindu sudaryta bendrinė kalba. Suvalkiečiai skirstomi į dvi grupes: kapsai – pietų Suvalkijo ...

                                               

1528 m. LDK gyventojų surašymas

1528 m. LDK gyventojų surašymas nebuvo tikrasis gyventojų surašymas dabartine prasme. Jo pagrindinis tikslas buvo surašyti žemės turinčius asmenis, faktiškai dėl to turėjusius ir karinę prievolę. Todėl iš esmės tai buvo kariuomenės surašymas, ini ...

                                               

1790 m. ATR gyventojų surašymas

1790 m. ATR visuotinis gyventojų surašymas. Jį lėmė politiniai ir ekonominiai motyvai. 1789 m. birželio 22 d. priimtas Seimo nutarimas dėl visuotinio dūmų surašymo Lenkijoje ir LDK. Šiame nutarime įsakyta surašyti ne tik miestų, miestelių ir kaim ...

                                               

1897 m. Rusijos gyventojų surašymas

1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymas vyko 1897 m. sausio 28 d. Tai buvo pirmasis visuotinis Rusijos gyventojų surašymas. Kadangi tuo metu Lietuva buvo Rusijos sudėtyje, šio surašymo metu taip pat surašyti ir Lietuvos gyventojai. Surašymu ...

                                               

1959 m. Lietuvos gyventojų surašymas

1959 m. Lietuvos gyventojų surašymas – vyko kaip TSRS sąjunginio surašymo dalis 1959 m. sausio 15 d. Pirmasis pokario Lietuvos gyventojų surašymas. Lietuvos TSR buvo priskaičiuota 2.697 mln. gyventojų. Surašymo metu LTSR buvo: 1207 apylinkės 83 r ...

                                               

1970 m. Lietuvos gyventojų surašymas

1970 m. Lietuvos gyventojų surašymas vyko sausio 15–22 dienomis kaip TSRS sąjunginio surašymo dalis. Surašymo metu LTSR buvo: 24229 kaimo gyvenvietės 23 miesto tipo gyvenvietės 9 respublikinio pavaldumo miestai 44 rajonai 83 rajoninio pavaldumo m ...

                                               

1979 m. Lietuvos gyventojų surašymas

1979 m. Lietuvos gyventojų surašymas vyko sausio 17 d. kaip TSRS sąjunginio surašymo dalis. Lietuvos TSR gyveno 3.398 mln. gyventojų. Surašymo metu LTSR buvo: 81 rajoninio pavaldumo miestas 11 respublikinio pavaldumo miestų 23571 kaimo gyvenvietė ...

                                               

1989 m. Lietuvos gyventojų surašymas

1989 m. Lietuvos gyventojų surašymas vyko kaip TSRS sąjunginio surašymo dalis sausio 12–19 dienomis. Lietuvos TSR gyveno 3.690 mln. gyventojų. Surašymo metu LTSR buvo: 423 apylinkės 11 respublikinio pavaldumo miestų 44 rajonai 81 rajoninio pavald ...

                                               

2011 m. Lietuvos gyventojų surašymas

2011 m. Lietuvos gyventojų surašymas vyko dviem etapais: pirmojo etapo metu kovo 1-14 d. vyko elektroninis gyventojų surašymas, o antrojo – balandžio 5 – gegužės 9 d. – vyko gyventojų surašymas namuose. Surašymą vykdė Lietuvos statistikos departa ...

                                               

Lietuvos statistikos departamentas

Lietuvos statistikos departamentas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, dalyvaujanti formuojant valstybės politiką finansų ministrui priskirtoje statistikos valdymo srityje ir ją įgyvendinanti bei koordinuojanti šalies oficialiosios statis ...

                                               

Krieviniai

Žiemgalos krieviniai – XV a. viduryje – XIX a. pirmojoje pusėje istorinėje Žiemgaloje gyvenusi finougrų tauta. Jie buvo įsikūrę dab. Latvijos ir Lietuvos paribyje – teritorijoje į pietus nuo Bauskės, Mūšos ir Nemunėlio tarpupyje bei žemupių pakra ...

                                               

Lenkijos-Lietuvos totoriai

Lenkijos-Lietuvos totoriai – totorių subetnosas, gyvenantis buvusios Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje: Lietuvoje – ~4 tūkst., Baltarusijoje – virš 10 tūkst., Lenkijoje – virš 5 tūkst. Savo gimtosios kalbos nebevartoja, kalba lietuviškai, bal ...

                                               

Stasys Kružinauskas

Nuo 1964 iki 1965 m. mokėsi Pobedinsko pradžios, nuo 1966 iki 1972 m. – Kybartų Kristijono Donelaičio vidurinėje mokykloje, nuo 1973 iki 1976 m. Kauno Žemės ūkio technikume, įgijo topografo specialybę. Nuo 1976 iki 1978 m. Vilniaus inžinerinių ty ...

                                               

Antanas Kučingis

Antanas Kučingis – Lietuvos dainininkas, karininkas, karo topografas, politinis kalinys. Pasak pirmojo operos boso partijų atlikėjo, pedagogo ir režisieriaus Petro Olekos, "Lietuvos bosų karalius".

                                               

Aukštojas

Aukštójas – kalva, esanti Juozapinės kaime, ~24 km į pietryčius nuo Vilniaus, netoli Baltarusijos sienos, 3.5 km į pietvakarius nuo Medininkų, Medininkų aukštumos moreniniame masyve, Juozapinės draustinyje. Aukštojas yra aukščiausias Lietuvos taš ...

                                               

Bekešo kalnas

Bekešo kalnas yra Vilniuje, Pilių rezervate. Kasparo Bekeško antkapinis paminklas, 20 m aukščio ir 4 m skersmens aštuoniakampis bokštas, nugarmėjo į Vilnią, vandeniui paplovus kalno šlaitą 1838 ir 1841 metais. 2005 m. įtrauktas į LR Kultūros vert ...

                                               

Birutės kalnas

Birutės kalnas – reliktinė kopa, stūksanti Palangos botanikos parke, apie 150 m nuo Baltijos jūros. Ant kalno stovi Birutės koplyčia. Kalva žemėlapiuose žymima nuo XVII a. 1965 m. papėdėjė pastatyta skulptūra "Tau, Birute" autorė Konstancija Petr ...

                                               

Dijokalnis

Dijokalnis – legendomis, padavimais, žmonių pasakojimais apipintas mitologinis kalnas, esantis Zasinyčių miške, apie 3 kilometrus į šiaurės vakarus nuo Zasinyčių kaimo, Alizavos seniūnijoje, Kupiškio rajone.

                                               

Doškonių aukakalnis

Doškonių aukakalnis – kalva Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje, tarp Doškonių ir Andriūnų kaimų, Daugų seniūnija, Didžiulio ežero pietvakariniame krante.

                                               

Gedimino kalnas

Gedimino kalnas arba Pilies kalnas – erozinė kalva Vilniuje, Neries kairiajame krante, prie Neries ir Vilnios santakos. Aukštis virš jūros lygio – 142 m, santykinis aukštis – 48 m. Tai antropogeniškai performuotas erozinės kilmės kalvaragis, vidu ...