ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 252


                                               

Girgždūtė

Girgždūtė, Pagirgždūtis, Girgždūtės kalnas – piliakalnis Žemaitijos aukštumoje Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Pagirgždūčio kaimo, Varnių seniūnija. Piliakalnis vienas didžiausių Žemaitijoje, jo pietrytinė dalis priskirta Kelmės raj ...

                                               

Janaukos kalnas

Janaukos kalnas – kalva pietvakarių Lietuvoje, Vištyčio-Gražiškių aukštumoje, prie pat sienos su Lenkija, Vištyčio regioniniame parke. Tai viena aukščiausių kalvų Lietuvoje. Anksčiau manyta, kad kalvos aukštis siekia 282.9 m, tačiau 2007 m. atlik ...

                                               

Juozapinės kalnas

Juozapìnės kálnas – kalva Juozapinės kaime, apie 23.5 km į pietryčius nuo Vilniaus, netoli Baltarusijos sienos, apie 1 km į pietvakarius nuo Medininkų gyvenvietės. Medininkų aukštumos moreniniame masyve. Kalno šlaitai lėkšti, išraižyti raguvų, ši ...

                                               

Koplyčkalnis

Koplyčkalniu vadinamas ir Bartkūnų piliakalnis. Koplyčkalnis stūkso Trempiniuose, Kalvarijos savivaldybėje. Prie Trempinių dvaro stūkso medžiais apaugęs, per pusę nedidelio upelio perrėžtas kalnas, vadinamas Koplyčkalniu. Kalbama, kad kalno viršu ...

                                               

Kreivasis kalnas

Kreivasis kalnas, arba Plikasis kalnas, Trijų Kryžių kalnas – kalnas Vilniaus senamiestyje, stūksantis 300 m į rytus nuo Pilies Kalno, Neries kairiajame ir Vilnios dešiniajame krante, Vilnios ir Neries santakoje esančioje aukštoje kalvoje. Čia so ...

                                               

Medvėgalis

Medvėgalis – XIV a. lietuvių pilies, vėliau – piliakalnio ir greta esančios aukščiausios Žemaitijos kalvos pavadinimas. Išsidėstęs Šilalės rajone, apie 8 km į šiaurės vakarus nuo Kaltinėnų, 12 km į pietus nuo Varnių, Karūžiškės dvaro laukuose. Ta ...

                                               

Olakalnis

Olakalnis – buvęs aukų kalnas Alytaus rajone, netoli Miroslavo, Bendrių kaime, prie pat Miroslavo – Burbiškių vieškelio. Iš toli matyti ant kalno stovinti balta koplyčia, patekusi į Miroslavo herbą. Kalnas apaugęs mišku, nemažai apardytas imant k ...

                                               

Pamėnkalnis

Archeologo Vykinto Vaitkevičiaus teigimu, nuo senų laikų Pamėnkalnis arba Tauro kalnas turėjo kitą pavadinimą – Velnio kalnas. 1441 m. didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio privilegijoje Vilniaus miestiečiams kalnas buvo minimas kaip orient ...

                                               

Panerių kalvynas

Panerių kalvynas – erozinis kalvynas pietryčių Lietuvoje, Vilniaus miesto teritorijos pietvakariuose, Neries kairiajame krante. Ilgis iš vakarų į rytus ~5 km, plotis ~2 km. Kalvynas susidarė paskutinio ledynmečio pabaigoje, kai senovinė erozija t ...

                                               

Panų kalnas

Panų kalnas, Mergakalnis – istorinės ir mitologinės reikšmės objektas, alkakalnis, esantis Pasruojės kaime Telšių rajone, UAB "Žemaitijos žuvis" tvenkinių rytų pusėje esančiame iškyšulyje, apie 1 km į vakarus nuo kelio 161 Telšiai–Seda. Šiame kel ...

                                               

Stalo kalnas (Vilnius)

Vilniaus Stalo kalnas – kalnas, stūksantis Vilniaus centre, Kalnų parko teritorijoje, Vilniaus pilių kultūrinio rezervato archeologijos paminklas. Pavadinimą kalnas gavęs dėl savo formos – viršūnėje jis lygus kaip stalas. Priešais – Trijų Kryžių ...

                                               

Storių kalnas

Storių kalnas – moreninė kalva Lietuvoje, Anykščių rajone, 4 km į pietryčius nuo Anykščių, Storių kaimo apylinkėse. Patenka į Anykščių regioninį parką. Ši kalva yra Sėlių aukštumos, Rubikių moreninio masyvo, Storių kalvyno aukščiausia vieta. Aukš ...

                                               

Šatrija

Šatrija – piliakalnis Žemaitijoje, Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Pašatrijos kaimo, Luokės seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Luokė – Gaulėnai 2.7 km į pietryčius nuo Luokės miestelio Žylakiuose pasukus į dešinę pietų kryptimi, už 1.5 ...

                                               

Širmės kalnas

Širmės kalnas – kelių kalvų masyvo viršūnė Janapolės kaime, Varnių seniūnijoje, Telšių rajone. Palyginti nedidelė kalva stūkso pietrytiniame gyvenvietės pakraštyje. Lengvai pasiekiama iš kelio 4609 Janapolė–Pavandenė–Žiogė pagal pastatytas rodykl ...

                                               

Didžioji kopa

Didžioji kopa – kopa Kuršių nerijoje, didžiajame pustomų kopų kopagūbryje ties Grobšto ragu, į pietus nuo Nidos, netoli Kuršių marių pakrantės. Ilgą laiką buvusi pati aukščiausia kopa Kuršių nerijoje. XX a. pirmojoje pusėje jos aukštis siekė 68 m ...

                                               

Parnidžio kopa

Parnidžio kopa – pustoma smėlio kopa į pietus nuo Nidos, Kuršių Nerijoje, 52 m virš jūros lygio. Į šiaurę nuo kopos stūkso Urbo kalnas, į pietus – tarpkopinė raguva, vadinamasis Tylos arba Mirties slėnis. Rytuose kopos šlaitai remiasi į Kuršių ma ...

                                               

2006 m. Kuršių nerijos gaisras

2006 m. Kuršių nerijos gaisras – 2006 m. gegužės 4 d. kilęs ir penkias dienas trukęs miško gaisras Kuršių nerijoje, kurio metu sudegė 235.66 ha miško tarp Smiltynės ir Alksnynės.

                                               

Grobšto ragas

Pusiasalio ilgis 1.5 km, didžiausias plotis 3.6 km, plotas 308 ha, trečias pagal dydį Kuršių nerijos pusiasalis. Paviršiaus didumą užima lygi palvė. Grobšto rago gale yra 14 m aukščio pustoma kopa "Vienišuolė", šiaurinėje dalyje – 50 m aukščio Sk ...

                                               

Juodkrantė

Juodkrantė – antra pagal dydį gyvenvietė Kuršių nerijoje, 18 km į pietus nuo Klaipėdos, prie kelio 167 Smiltynė–Nida. Gyvenvietė yra Neringos savivaldybės teritorijoje. Istorinis-urbanistinis draustinis, linijinio plano gyvenvietė, nusidriekusi 2 ...

                                               

Kopgalis

Kopgalis – Klaipėdos miesto teritorija, esanti į vakarus nuo miesto centro, šiauriausiame Kuršių nerijos nacionalinio parko gale, kur Kuršių marios jungiasi su Baltijos jūra. Prie marių yra Pievų ragas, greta jo – delfinariumas, Jūrų muziejus-akv ...

                                               

Kuršių nerijos nacionalinis parkas

Kuršių nerijos nacionalinis parkas – nacionalinis parkas Lietuvos vakaruose, Kuršių nerijoje, užima 264.74 km² plotą. Sausuma užima 37 proc. teritorijos, iš rytų parką skalauja Kuršių marios, iš vakarų – Baltijos jūra. Ribojasi su Rusijos Kuršių ...

                                               

Kuršių nerijos nacionalinis parkas (Rusija)

Nacionalinis parkas "Kuršių nerija" įsikūręs Kaliningrado srityje, Zelenogradsko rajone, Kuršių nerijos pietinėje dalyje. Ribojasi su Lietuvos Kuršių nerijos nacionaliniu parku. Parko administracija yra Rybačyje. Nacionalinis parkas įsteigtas 198 ...

                                               

Kuršių vėtrungė

Kuršių vėtrungė – istorinės vėtrungės, kuriomis buvo žymimi ir puošiami Kuršių marių pakrančių gyvenviečių žvejų laivai – kurėnai.

                                               

Mirties slėnis (Kuršių nerija)

Manoma, kad slėnyje XIX a. pabaigoje buvo 1870–1871 m. vykusio Prancūzijos-Prūsijos karo belaisvių prancūzų stovykla. Atsakomąją karo belaisvių stovyklą Nidoje 1918 m. leidinyje mini Klaipėdos istorikas Johanesas Sembritzkis, aprašydamas belaisvi ...

                                               

Neringa

Neringa – miestas Kuršių nerijoje, tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių ; kurortas. Tai pats ilgiausias ir labiausiai į vakarus nutolęs miestas Lietuvoje. Miestas administraciškai yra Neringos savivaldybė, jis apima didžiąją dalį Kuršių nerijos, j ...

                                               

Nida

Nida – gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos miesto pietiniame pakraštyje, šalia krašto kelio 167 Smiltynė–Nida. Administracinis Neringos savivaldybės centras. Tai kurortinė gyvenvietė, kiekvieną vasarą sulaukianti apie 200–300 tūkst. per metus Ne ...

                                               

Palvė

Palvė – defliacinė akumuliacinė lyguma, susidaranti jūros pakrantėje; žemuma tarp apsauginės kopos ir slenkančiųjų kopų. Susidaro iš jūros smėlio, atpustyto vėjų nuo paplūdimio. Paviršius būna plynas, kauburiuotas, duburiuotas, gubrėtas. Lietuvoj ...

                                               

Pervalka

Apie gyvenvietę prie Nemuno, netoli Druskininkų, dabartinėje Baltarusijoje žr. Pervalkas. Pervalka – gyvenvietė Kuršių nerijoje, Neringos savivaldybėje, 5 km į šiaurę nuo Preilos ir 15 km į pietus nuo Juodkrantės, prie Kuršių marių Pervalkos įlan ...

                                               

Pilkopa

Pilkopiai arba Morskojė – gyvenvietė dab. Kaliningrado srities šiaurinėje dalyje, Zelenogradsko rajone, Kuršių nerijoje, nuo 2005 m. Kuršių Nerijos kaimo gyvenvietės kaimas 44 km į šiaurės rytus nuo Zelenogradsko.

                                               

Preila

Preila yra už 6 km į šiaurę nuo Nidos skiriamoji riba – Bulvikio ragas, prie Kuršių marių. Stūkso daug kalvų: Preilos 53 m, Vecekrugo 67 m, Karvaičių 59 m. Preiloje yra viena pagrindinė gatvė, einanti palei marias, tai senasis pašto kelias. Dauge ...

                                               

Rasytė

Rasytė arba Rybačis – gyvenvietė dab. Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Zelenogradsko rajone, nuo 2005 m. Kuršių Nerijos kaimo gyvenvietės kaimas.

                                               

Šarkuva

Šarkuva arba Lesnojus – gyvenvietė dab. Kaliningrado srities vakarinėje dalyje, Zelenogradsko rajone, Kuršių nerijoje, nuo 2005 m. Kuršių Nerijos kaimo gyvenvietės kaimas 10 km į šiaurės rytus nuo Zelenogradsko.

                                               

Šokantis miškas

Šokantis miškas – pušynas, pasižymintis neįprastai susirangiusiomis ir išsiraičiusiomis pušimis Kuršių nerijoje. Miškas yra Kuršių nerijos nacionalinis parke, Rusijos Kaliningrado srityje. Tikroje medžių išsiraitymo priežastis nežinoma, tačiau mo ...

                                               

Ašmenos aukštuma

Ašmenos aukštuma − aukštuma, kuri tęsiasi nuo Vilniaus iki Vakarų Berezinos upės Baltarusijoje. Aukštuma priklauso Lietuvos − Baltarusijos priešpaskutinio apledėjimo akumuliuotų aukštumų sričiai Baltarusijos aukštumoms, susidariusiai per priešpas ...

                                               

Aukštaičių aukštuma

Susideda iš 4 kalvynų: Sėlių kalvynas, arba Zarasų aukštuma – didžiausias aukštis 239 m, Pratkūnų kalnas Mėmiakalnis į pietus nuo Salako, Molėtų kalvynas – 222 m, Ambraziškių piliakalnis, Utenos kalvynas – 245 m, Piliakalnio kalnas Žiezdrių kalna ...

                                               

Baltijos aukštumos

Baltijos aukštumos – ilgiausias aukštumų ruožas Lietuvoje sudarytas paskutiniojo ledyno ir yra tik dalis to didžiulio morenų kalvyno, kuris lanku tęsiasi per rytinę Estiją, rytinę Latviją, rytinę ir pietinę Lietuvą, Kaliningrado sritį, šiaurinę L ...

                                               

Buivydžių aukštuma

Buivydžių aukštuma, Buivydžių moreninis masyvas – Medininkų aukštumos šiaurės vakarų dalis tarp Neries vidurupio ir Vilnios lygumų. Pavadinta Buivydžių gyvenvietės vardu.

                                               

Dzūkų aukštuma

Dzūkų aukštuma yra pietų Lietuvoje, į rytus nuo Nemuno, tarp Merkio ir Neries žemupių. Strėvos ir Verknės upės ją skaido į tris dalis: Aukštadvario, su aukščiausia Dzūkijoje vieta – Gedanonių kalva 257.7 m, Trakų iki 229 m aukščio ir Alytaus iki ...

                                               

Medininkų aukštuma

Medininkų aukštuma – Ašmenos aukštumos šiaurės vakarinė dalis, Lietuvos rytuose, Vilniaus ir Šalčininkų rajono savivaldybių teritorijoje bei Baltarusijos Astravo ir Ašmenos rajonuose. Aukščiausia ir seniausia Lietuvos aukštuma.

                                               

Rasų-Ribiškių kalvynas

Rasų-Ribiškių kalvynas – kalvynas pietryčių Lietuvoje, Vilniaus pietrytinėje dalyje, esančioje tarp Naujininkų ir Markučių. Ilgis iš vakarų į rytus ~6 km, plotis 1–3 km. Aukštis iki 160–180 m. Šiaurėje siekia Vilnios slėnį. Rasų-Ribiškių kalvynas ...

                                               

Riešės aukštuma

Riešės aukštuma − Aukštaičių aukštumos pietinė dalis, esanti į šiaurę nuo Vilniaus. Iš šiaurės į pietus aukštuma ištįsusi apie 25 km; jos plotis 10−15 km. Vakaruose Riešės aukštuma ribojasi su Širvintų plynaukšte, šiaurėje ir šiaurės rytuose − su ...

                                               

Rytų Sūduvos aukštuma

Rytų Sūduvos aukštuma – mezoreljefas, esantis Baltijos aukštumose pietvakarių Lietuvoje, šiaurės rytų Lenkijoje: Palenkės vaivadijoje ir Varmijos Mozūrų vaivadijoje bei Rusijos Karaliaučiaus krašte. Šis regionas šiaurės vakaruose ribojasi su Romi ...

                                               

Rytų Žemaičių plynaukštė

Rytų Žemaičių plynaukštė – plynaukštė vidurio-vakarų Lietuvoje, Žemaičių aukštumos rytinė dalis. Driekiasi tarp Žemaičių vandenskyrinio kalvyno vakaruose ir Nevėžio žemumos rytuose. Paviršius plokščias, silpnai banguotas, gausu moreninių kalvagūb ...

                                               

Sūduvos aukštuma

Sūduvos aukštuma – Baltijos aukštumų dalis Lietuvos pietvakariuose, Lenkijos šiaurės rytuose ir Karaliaučiaus krašto pietryčiuose. Sūduvos aukštumos ilgis iš vakarų į rytus apie 90 km, didžiausias plotis apie 20 km. Rytuose nuo Dzūkų aukštumos ją ...

                                               

Švenčionių aukštuma

Švenčionių aukštuma – kalvota moreninė aukštuma Lietuvos rytuose ir Baltarusijos šiaurės vakaruose, nuo Dysnų iki Naročiaus ežerų. Šiaurėje Švenčionių aukštuma jungiasi su Aukštaičių aukštuma. Švenčionių-Naročiaus aukštumos ilgis apie 60 km. Plot ...

                                               

Vištyčio-Gražiškių aukštuma

Vištyčio-Gražiškių aukštuma – moreninė aukštuma pietvakarių Lietuvoje, vakarinė Sūduvos aukštumos dalis, esanti tarp Vištyčio ežero ir Šešupės aukštupio senslėnio. Aukštis iki 282 m. Susidarė paskutiniojo ledynmečio metu vidurio ir vakarų Lietuvo ...

                                               

Zarasų aukštuma

Zarasų aukštuma − Aukštaičių aukštumos šiaurinė dalis. Zarasų aukštuma apima Anykščių, Ignalinos, Rokiškio, Utenos ir Zarasų rajonus. Zarasų aukštuma šiaurės rytuose leidžiasi į Dauguvos slėnį, rytuose − į Žeimenos ir Dysnos žemumas, vakaruose − ...

                                               

Žemaičių aukštuma

Žemaičių aukštuma – geomorfologinė sritis Lietuvos vakaruose. Plotas – apie 10 000 km², vidutinis aukštis – 119 m, papėdės vidutinis aukštis – 80 m, ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius – apie 145 km, didžiausias plotis – apie 90 km. Aukštuma šia ...

                                               

Žemaičių vandenskyrinis kalvynas

Žemaičių vandenskyrinis kalvynas arba Vidurio Žemaičių aukštuma – aukštuma Žemaitijoje, Žemaičių aukštumos aukščiausioji dalis. Driekiasi ~40 km tarp Luokės šiaurėje ir Kaltinėnų pietuose, masyvo plotis – 10 km. Sudaro Minijos, Virvytės, Jūros ir ...

                                               

Endriejavo kalvagūbris

Endriejavo kalvagūbris tęsiasi apie 30 km iš šiaurės į pietus nuo Minijos per Kulius, Endriejavą, Pajūralį iki Jūros upės vingio ties Šilale. Didžiausias aukštis 148.3 m – Žvaginių kalnas. Plotis iki 5 km. Endriejavo kalvagūbrio pietinis tęsinys ...