ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 254


                                               

Klaipėdos krašto gubernatorius

Anuomet nebuvo jokia paslaptis, kad Klaipėdos sukilimas tebuvo analogiška fikcija lenkų karininko Liucijaus Želigovskio maištui Vilniaus krašte. Kadangi Vokietija ir Tarybų Sąjunga Lietuvą laikė viso labo tik kažkurios iš jų pasienio zona, pastar ...

                                               

Klaipėdiškiai

Klaipėdiškiai, specifinė tarpukario Klaipėdos krašto gyventojų kategorija. Pagal 1925 m. gyventojų surašymą, Klaipėdos krašte gyveno 34 337, 1939 m. – 35 219 klaipėdiškių. Istoriografinė vokiečių ir lietuvių tradicija buvo linkusi šią gyventojų g ...

                                               

Klaipėdos klausimas

Klaipėdos klausimas, ar "Klaipėdos problema" – tarpukario tarptautinių santykių ir tarptautinės diplomatijos problema, susijusi su Klaipėdos krašto valstybinės priklausomybės nustatymu ir įtvirtinimu. "Klaipėdos klausimas" kaip tarptautinių santy ...

                                               

Klaipėdos konvencija

Klaipėdos krašto konvencija – tarptautinė sutartis tarp Lietuvos ir Ambasadorių konferencijos valstybių, įteisinusi ir reglamentavusi autonominę Klaipėdos krašto priklausomybę Lietuvos Respublikai. Pasirašyta 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje. Deryb ...

                                               

Klaipėdos krašto darbininkų partija

Klaipėdos krašto darbininkų partija – komunistinė politinė partija, veikusi Klaipėdos krašte 1925–1939 metais. Partijos pirmininku 1927-1939 m. buvo Hermann Suhrau. 1927 m. rinkimuose į Klaipėdos krašto seimelį partija surinko 3900 balsų ir iškov ...

                                               

Klaipėdos krašto rūbai

Klaipėdos krašto tautiniai rūbai – lietuviškojo tautinio kostiumo stilius Klaipėdos krašte, vieninteliame, kuriame vyravo liuteronų tikėjimas. Save vadino lietuvininkais.

                                               

Klaipėdos krašto seimelis

Klaipėdos krašto parlamentas Memelio atstovų rūmai, Seimelis buvo autonominio Lietuvos regiono Klaipėdos krašto Memelio teritorijos parlamentas. Parlamentas buvo įsteigtas 1924 m. remiantis Klaipėdos krašto konvencija, o pirmieji rinkimai įvyko 1 ...

                                               

Klaipėdos krašto tautos partija

Klaipėdos krašto tautos partija – politinė partija, veikusi Klaipėdos krašte 1925–1935 metais. Atstovavo miesto verslininkus, pramonininkus. Propagavo Vokietijos nacionalistų bei revanšistų idėjas. Vienu ar kitu metu partijos pirmininkais buvo pr ...

                                               

Klaipėdos sukilimas

Klaipėdos sukilimas – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinė akcija 1923 m. sausio mėnesį. Tarpukario istoriografijoje įsivyravęs požiūris į sukilimą kaip į vietinių gyventojų pastangas susilieti su Lietuva, buvo ne tik puikus pavyzdys ...

                                               

Klaipėdos-Tilžės geležinkelis

Pirmojo pasaulinio karo metais Vokietijos kaizerio kariuomenė nutiesė bėgius iš Bajorų į Priekulę dabar Latvija per Skuodą ir Darbėnus. Atšaka pastatyta per 1915 m. vasarą: darbai prasidėjo birželį, o pirmasis traukinys link Skuodo pajudėjo rugsė ...

                                               

Laukininkų centras

Susikūrė susivienijus Mažųjų laukininkų susivienijimui ir Ūkinės autonomijos partijai. Rūpinosi lietuvių valstiečių ūkiniais reikalais, siekė neleisti, kad valstiečiai pasiduotų vokiečių dvarininkų ir nacių partijų įtakai. Reikalavo, kad visų įst ...

                                               

Lietuvos-Vokietijos sienos sutartis

Lietuvos-Vokietijos sienos sutartis – dvišalė 1928 m. sutartis, kuria įteisinti Lietuvos-Vokietijos valstybės sienos pakitimai po Klaipėdos krašto sukilimo.

                                               

Klaipėdos krašto spauda

Klaipėdos krašto spauda – periodiniai leidiniai, leisti Klaipėdoje bei kituose šio regiono miestuose 1919–1939 m. ir skirti Klaipėdos krašto gyventojams.

                                               

Tilžės aktas

Tilžės aktas – Prūsų lietuvių tautos tarybos 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžėje priimta deklaracija, remiantis tautų apsisprendimo teise reikalavusi prijungti Mažąją Lietuvą prie Lietuvos valstybės.

                                               

Tilžės sūris

Tilžės sūris – iš karvės pieno gaminamas brandintas puskietis pjaustomas sūris, turintis nuo 30 iki 60 % riebumo. Pirmąkart pagamintas Klaipėdos krašte ir vadinamas Tilžės miesto vardu.

                                               

Tilžės–Pagėgių–Smalininkų siaurasis geležinkelis

Tilžės–Pagėgių–Smalininkų siaurukas – siaurasis geležinkelis, veikęs Tilžėje ir Klaipėdos krašte iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Atkarpos: Pagėgiai–Smalininkai ilgis 55.1 km, įvestas eksploatacijon 1902.08.12 d.; Tilžė–Mikytai 7 km į rytus ...

                                               

Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas

Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, organizacija, veikusi Klaipėdos krašte 1922–1924 m. Komitetas buvo sudarytas iš lietuvininkų organizacijos Prūsų lietuvių tautos taryba narių Martyno Jankaus, Jurgio Strėkio, Jurgio Lėbarto, Vilia ...

                                               

Barta

Barta - viena iš 9 pagrindinių gentinės Prūsijos žemių. Ši žemė buvo į pietryčius nuo Notangos ir Varmės. Šiaurėje nuo Bartos buvo Nadruva, pietuose - Galinda. Žymiausia vietovė buvo Raistpilis. Kryžiuočiams užkariavus Pagudę ir įkūrus Heilsbergą ...

                                               

Būrai

Straipsnis apie Pietų Afrikos Respublikos baltųjų tautą – Afrikanai Būrai – Mažosios Lietuvos valstiečiai.

                                               

Fuldos aktas

1946 m. lapkričio mėn. Vokietijoje atsikūrusi taryba pirmuoju aktu paskelbė Mažosios Lietuvos deklaraciją: 1919 m. Versalio taikos sutartimi tik iš dalies buvo patenkinti mažlietuvių reikalavimai – prie Lietuvos valstybės prijungtas tik Klaipėdos ...

                                               

Hartungų spaustuvė

Priklausė vokiečių Hartungų šeimos dinastijai, nuo 1872 m. akcinei bendrovei "Hartungsche Zeitung laikraščio ir leidyklos spaustuvė". Žymiausi savininkai: spaustuvės steigėjas J. H. Hartungas 1699–1756 m., G. Lebrechtas 1747–1797 m. ir G. F. Hart ...

                                               

Heringo ir Haberlando spaustuvė

Įsteigė buvę Hartungų spaustuvės darbuotojai kompanionai G. L. Heringas ir G. K. Haberlandas, kuris 1803 m. pasitraukė. Įmonė nuo 1803 m. vadinosi Heringo spaustuve. Daugiausia leidinių išspausdino lietuvių 7 knygos ir lenkų kalbomis. Lietuvių ka ...

                                               

F. V. Horcho našlė

Savininkai vokiečiai Luiza Amalija Horch ir Frydricho Vilhelmo Horcho sūnus Hermanas Horchas, techninis vedėjas R. Meisneris. Įsteigta vietoje 1854 m. per didįjį Klaipėdos gaisrą sudegusios Horcho spaustuvės. Spaustuvė turėjo knygrišyklą, įsteigė ...

                                               

Kalo mūrinis stulpas

Kalo mūrinis stulpas – trijų metrų aukščio mūrinis stogastulpis šiaurės vakarų Lenkijoje: Varmijos Mozūrų vaivadijos Unguros apskrities Kalo kaime.

                                               

Karalienės mokytojų seminarija

Karalienės mokytojų seminarija – mokytojų seminarija, speciali vidurinė mokykla, rengusi pedagogus lietuviškoms mokykloms, 1811–1926 m. veikusi Karalienėje.

                                               

Kulmiškiai

Kulmiškiai – XIII a. vidurio- XIX a. pradžios Prūsijos ir Mažosios Lietuvos laisvieji ūkininkai laukininkai, pagal Kulmo teisę gavę nuosavybėn apie 3 ūbus, arba apie 45 ha žemės sklypą. Mažosios Lietuvos lietuvninkų kulmiškiai nuo XVIII a. buvo v ...

                                               

Liaudies statybos muziejus Olštyneke

Liaudies statybos muziejus – etnografinis muziejus po atviru dangumi vakarų Lenkijoje: Varmijos Mozūrų vaivadijos Olštyneko mieste. Didžiausias dėmėsys skiriamas liaudiškiems pastatams ir statiniams, o taip pat buitiniams daiktams ir namų ūkiui i ...

                                               

Lietuvių keliaujantis knygynas

Lietuvių keliaujantis knygynas – pirmoji Mažosios Lietuvos kilnojamoji lietuvių biblioteka, veikusi 1906–1920 m. Balandžiuose ir Šilokarčemoje.

                                               

Lietuvių literatūros draugijos biblioteka

Pradžioje fondą sudarė knygos, kurias dovanojo Vokietijos ir kitų šalių mokslininkai, lituanistai, lietuvių kultūros veikėjai: Jonas Basanavičius, Jonas Juška, Eduardas Volteris ir kiti. Fondas buvo papildomas Lietuvių literatūros draugijos leidi ...

                                               

Mauderodės spaustuvė

Steigėjai – broliai Otas 1852–1909 m. ir Hugas 1856–1915 m. fon Mauderodės. Įmonės plėtrai įtakos turėjo Oto von Mauderodės santuoka su turtingo Smalininkų ūkininko K. Albušaičio dukterimi. Nuo 1909 spaustuvės savininkas – Oto sūnus Egonas fon Ma ...

                                               

Mažosios Lietuvos enciklopedija

Mažosios Lietuvos enciklopedija, MLE – Mažosios Lietuvos fondo ir Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto enciklopedinis leidinys apie Mažąją Lietuvą. Jį sudaro 4 tomai – apie 12 000 straipsnių, 8 400 iliustracijų, žemėlapių ir schemų. Dalis j ...

                                               

Mažosios Lietuvos rezistencinis sąjūdis

Mažosios Lietuvos rezistencinis sąjūdis, MLRS – Mažosios Lietuvos išeivių visuomeninė politinė organizacija Šiaurės Amerikoje, įsteigta 1953 m. Monrealyje. Rūpinosi Mažosios Lietuvos reikalais, telkė JAV ir Kanados lietuvininkus, jiems atstovavo.

                                               

Mažosios Lietuvos taryba

Įkurta 1946 m. lapkričio 6 d. Fuldoje netoli Frankfurto prie Maino. Tęsė Mažosios Lietuvos tautinės tarybos, veikusios 1918–1924 m. darbą. Rūpinosi Mažosios Lietuvos reikalais, telkė po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje apsigyvenusius tautiečiu ...

                                               

Klaipėdos laikrodžių muziejus

Klaipėdos laikrodžių muziejus – Lietuvos dailės muziejaus padalinys įsikūręs Klaipėdoje, Liepų g. 12. Įkurtas 1984 m. liepos 27 d. Klaipėdoje. Pastato istorija siekia XIX a. pabaigą. Pastatas buvo nekartą restauruotas, jo funkcija irgi kito ne ka ...

                                               

Šilutės muziejus

Šilutės Hugo Šojaus muziejus – įsikūręs Šilutėje, Lietuvininkų g. 4, šalia Geltonojo tilto per Šyšą. Muziejus turi keturias ekspozicijas, kurios yra įsikūrusios Šilutėje, Macikuose ir Švėkšnoje.

                                               

Nadruva

Nadruva – Mažosios Lietuvos žemė Priegliaus aukštupio upyne su Pisos, Romintos, Geldapės, Angrapės, Auksinės, Alnos žemupio, Įsros, Druojos ir Deimenos intakų upėmis bei Šešupės kairiaisiais intakais – Pilkalnio apskrities pietinė dalis, Stalupėn ...

                                               

Semba

Semba – prūsų žemė, esanti pusiasalyje, kurį iš trijų pusių supa vandenys: iš Vakarų – Aistmarės, Baltijos jūra ir Kuršių marios, iš rytų – Deimenos upė, o iš pietų – Priegliaus upė.

                                               

Tvanksta

Tvanksta – Rytprūsių dalis, kartais priskiriama Mažajai Lietuvai. Vardas kildinamas iš buvusios prūsų Karaliaučiaus miesto vietovės ir prie jos esančio istorijos šaltiniuose minimo tvenkinio pavadinimo. Jis vartotas Mažosios Lietuvos kaimyninėms, ...

                                               

Žemaitija

Žemaitija yra Lietuvos etnografinis regionas, taip pat geografinis ir istorinis regionas. Pirmas paminėjimas – 1219 m., kur minimi du žemaičių kunigaikščiai, dalyvavę taikos sudaryme tarp Lietuvos ir Voluinės-Galicijos kunigaikštysčių 1215 m. Žem ...

                                               

Juliaus Liudviko Vynerio labdaros ir paramos fondas

Juliaus Liudviko Vynerio labdaros ir paramos fondas – paramos organizacija, pirmasis bendruomenės fondas Klaipėdos krašte. Vadovas – Romualdas Žukauskas. Fondas mena gilias istorines filantropijos tradicijas, siekiančias Prūsijos valstybės laikus ...

                                               

Numas

Numas, nomas – pirmasis antžeminis žemaičių/lietuvių gyvenamasis pastatas, suręstas iš gulsčių rąstų, kuriame įrengtas atviras židinys. Numas atliko gyvenamojo pastato ir tvarto paskirtį, nes jame buvo laikomi gyvuliai. Seniausias šio tipo namas ...

                                               

Troba

Troba – žemaičių gyvenamas namas. Tradicinės žemaičių trobos masyvios, dažniausiai su dviem galais, kuriuose įrengtos patalpos. Vienas galas vadinamas prastąja troba, kurioje yra virtuvė ir geroji troba, o kitame gale paprastai būna 4 patalpos: a ...

                                               

Žemaičiai

Žemaičiai – Vakarų Lietuvoje gyvenatantys žemaičių palikuonys. Dabar žemaičių etnoso samprata dvejopa. Pagal vieną žemaičiai laikomi lietuvių tautos subetnosu potaute, kalbantys lietuvių kalbos žemaičių tarme. Pagal šią sampratą šis lietuvių sube ...

                                               

Žemaičių muziejus Alka

Žemaičių muziejus "Alka" – muziejus Telšiuose. Renka, saugo, restauruoja, tiria, eksponuoja bei populiarina Žemaičių krašto materialinės ir dvasinės kultūros, gamtos objektus, nuo 1955 m. rengia archeologines ir etnografines ekspedicijas.

                                               

Žemaičių rūbai

Žemaičių tautiniai rūbai – tarp žemaičių paplitęs istorinių lietuvių drabužių stilius. Tautiniais drabužiais laikomi XIX a. pabaigos – XX a. vidurio valstiečių išeiginiai rūbai. Žemaičių moterų drabužiai vieni ryškiausių, dominuoja raudona spalva ...

                                               

Žemaičių tarmė

Žemaičių tarmė – lietuvių kalbos tarmė, kuria daugiausia šnekama Žemaitijoje. Kartu su aukštaičių tarme, ji yra viena pagrindinių lietuvių kalbos tarmių, skirstomų į smulkesnes patarmes. Lietuvių kalbos instituto išleistoje knygoje "Lietuvių kalb ...

                                               

Žemaičių žemė

Žemaičių žemė – Žemaičių kultūros draugijos, Žemaičių akademijos ir Akademinio žemaičių jaunimo korporacijos "Samogitia" žurnalas.

                                               

Augustavo apskritis

Apie 1840–1939 m. egzistavusią apskritį žr. Augustavo apskritis 1840-1939 ; Apie 1940–1945 m. Baltarusijos TSR egzistavusi rajoną žr. Augustavo rajonas. Augustavo apskritis yra Palenkės vaivadijoje, Lenkijoje. Apskritį sudaro 7 valsčiai: Augustav ...

                                               

Marijampolės apskritis

Marijampolės apskritis – 1995–2010 m. valstybinio lygmens administracinis teritorinis vienetas, nuo 2010 m. teritorinis vienetas pietvakarių Lietuvoje, Suvalkijoje. Centras – Marijampolė.

                                               

Suvalkiečių rūbai

Suvalkija – vėliausiai susiformavęs etnografinis regionas. Į karų išretintą Sūduvos kraštą kėlėsi naujieji gyventojai iš priešingo, dešiniojo Nemuno kranto. Į šiaurinę Sūduvą kėlėsi žemaičiai, o į pietinę – aukštaičiai ir dzūkai. Todėl dabartinių ...