ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 259


                                               

Sausio 16-osios mitingas Vilniuje

Sausio 16-osios mitingas Vilniuje – protesto akcija ir po jos sekusios riaušės, įvykusios Vilniuje, 2009 m. sausio 16 d. Dėl pasaulinės ekonominės krizės Lietuvos ūkį ištiko krizė, vyriausybė priėmė daug nepopuliarių sprendimų. Prieš juos sausio ...

                                               

Vienybės medis

Vienybės medis – akmens skulptūra, atidengta 2009 m. liepos 7 d. Vilniaus Vingio parke, minint Lietuvos vardo tūkstančio metų jubiliejų. Skulptūros autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Rolandas Palekas.

                                               

Vilniaus krašto autonomija

Vilniaus krašto autonomija – nuo 1988 m. lapkričio iki 1991 m. rugpjūčio Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono tarybų bandyta įgyvendinti idėja dėl Vilniaus krašto autonomijos ar atsiskyrimo nuo Lietuvos TSR, o vėliau ir Lietuvos.

                                               

Vilniaus OMON

Vilniaus OMON – SSRS OMON dalinys Vilniuje, veikęs 1988–1991 m. 1991 m. sausio-rugpjūčio mėn. buvo tiesiogiai pavaldus SSRS vidaus reikalų ministerijai. Po 1991 m. rugpjūčio pučo buvo išformuotas. Dalinyje buvo 150 žmonių. Būrys buvo ginkluotas a ...

                                               

Šilalės istorija

Šilalės istorija prasideda dar XIV amžiuje, kai paminima Lokystos upė tekanti pro miestą, nuo 1370 metų rašytiniuose šaltiniuose minimi kryžiuočių žygiai į Šilalės kraštą. Šilalės miesto istorija dar nėra iki galo baigta tirti. Šilalė išaugo prie ...

                                               

Šilutės istorija

Šilutė – miestas, įsikūręs buvusioje skalvių genties teritorijoje. Žemės aplink Šilutę ir toliau į šiaurę ir rytus buvo vadinamos Lamata ar Lamotė. Per šias žemes Kryžiuočių ordino laikais Šilutės seniūnijos teritorije ėjo kelias iš Tilžės į Klai ...

                                               

Tauragės istorija

Miesto vardas susideda iš dviejų žodžių tauras ir ragas. Pagal padavimą, žmonės čia rasdavę didelius tauro ragus, todėl šią vietą ir pavadino Tauro Ragu. Kitas pavadinimas byloja, jog kunigaikštis Tauragis, Lietuvos valdovo Palemono draugas, atvy ...

                                               

Lomžos departamentas

Lomžos departamentas buvo Varšuvos kunigaikštystėje 1807–1816 m. Centras – Lomža. Suformuotas iš Prūsijos karalystei priklausiusio Balstogės dapartamento, keturias rytines jo apskritis perduodant Rusijos imperijai. Departamentas ribojosi su Plock ...

                                               

Pražemaičiai

Pražemaičiai - nuo I a. pradžios iki III a. panemunėmis tarp dabartinio Jurbarko ir Kauno bei abipus Dubysos, Nevėžio ir Neries žemupių, o nuo III-IV a. iki V a. I pusės − taip pat visame Mituvos baseine, abipus Dubysos vidurupio ir abipus Nevėži ...

                                               

Acta historica Lituanica

Acta historica Lituanica – archeologinių ir istorinių leidinių serija, ėjusi nuo 1967 m. Vilniuje. Leido Lietuvos istorijos institutas. Tiražas 500–2000 egz.

                                               

Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje

Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto iliustruotas leidinys, leistas 1970–1974 m. Vilniuje kas dveji metai.

                                               

Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje

Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje – Lietuvos istorijos instituto informacinis iliustruotas leidinys, nuo 1978 m. kas dveji metai leidžiamas Vilniuje.

                                               

Baltų archeologija

Baltų archeologija – Kultūros paveldo centro tęstinis iliustruotas archeologijos populiarinimui skirtas leidinys, leistas Vilniuje 1994–2002 m.

                                               

Lietuvos archeologija (žurnalas)

"Lietuvos archeologija" – Lietuvos archeologijos tęstinis iliustruotas mokslinis leidinys, nuo 1979 m. einantis Vilniuje. Spausdina įvairių laikotarpių Lietuvos archeologinių paminklų tyrimų duomenis, apibendrinamojo pobūdžio studijas ir monograf ...

                                               

Brūkšniuotosios keramikos kultūra

Brūkšniuotosios keramikos kultūra – susiformavusi vėlyvojo bronzos amžiaus pabaigoje, ankstyvojo geležies amžiaus bei romėniškojo laikotarpio pradžios archeologinė kultūra.

                                               

Dniepro vidurupio kultūra

Dniepro vidurupio kultūra arba Vidurio Padnieprės kultūra – ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra, XXII a. – XVI a. iki m. e. paplitusi abipus Dniepro vidurupio ir pietinėje aukštupio dalyje.

                                               

Federmeserio kultūra

Federmeserio kultūra – vėlyvojo paleolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal būdingo dirbinio – ilgos skeltės lenkta nugarėle – pavadinimą, ją 1954 m. išskyrė H. Švabedisenas.

                                               

Janislavičių kultūra

Janislavičių kultūra – mezolito archeologinė kultūra, pavadinta pagal senovės gyvenvietę, 1937 m. rastą prie Janislavičių miestelio.

                                               

Kongemozės kultūra

Kongemozės kultūra 6000–5200 m. pr. m. e. buvo paplitusi dabartinėje pietų Skandinavijoje, Danijos Zelandijos saloje ir Švedijos Skonėje. Ji laikoma Maglemozės kultūros viduriniu laikotarpiu, šiaurėje ribojosi su Nestvedo ir Lihulto kultūra.

                                               

Kundos kultūra

Kundos kultūra – mezolito archeologinė kultūra, 7400–6000 m. iki m. e. paplitusi dabartinėje Estijoje, Pietų Suomijoje, Latvijoje, Šiaurės Rytų Lietuvoje, Baltarusijos Padauguvyje. Pavadinta pagal 1933–1937 m. R. Indreko tyrinėtą stovyklą Estijos ...

                                               

Narvos kultūra

Narvos kultūra arba Narvos-Nemuno kultūra – ankstyvojo ir vėlyvojo neolito, o šiaurinėje dalyje ir Bronzos amžiaus pradžios archeologinė kultūra, maždaug V–IV tūkst. pr. m. e. paplitusi dabartinėje Estijoje, Latvijoje, šiaurės ir vakarų Lietuvoje ...

                                               

Oksyvo kultūra

Oksyvo kultūra – geležies amžiaus III a. pr. m. e. pabaigos – I m. e. a. pradžios archeologinė kultūra dabartinės Lenkijos teritorijoje Vyslos žemupyje. Kultūros vardas kilo nuo vietovės Oksywie, šiandieninio Gdynės miesto dalies, apie 10 km į ši ...

                                               

Pamarių kultūra

Pamarių kultūra, arba Žucevo kultūra – neolito amžiaus archeologinė kultūra, maždaug 3600 m. pr. m. e. – 1600 m. pr. m. e. paplitusi Baltijos pajūryje nuo Gdansko įlankos iki Ventos upės. Susidarė maišantis vietinei Narvos kultūrai su ateiviais v ...

                                               

Rytų Lietuvos pilkapių kultūra

III-IV a. Rytų Lietuvos pilkapių kultūra susiformavo brūkšniuotos keramikos kultūros teritorijoje Rytų Lietuvoje ir Šiaurės Vakarų Baltarusijoje iki Svierių ir Naručio ežerų. Šiai kultūrai pavadinimą davė didelis kiekis surastų pilkapių Rytų Liet ...

                                               

Rutulinių amforų kultūra

Rutulinių amforų kultūra – neolito amžiaus archeologinė kultūra, maždaug 3400 m. pr. m. e. – 2600 m. pr. m. e. paplitusi tarp Elbės ir Dniepro vidurupio, šiaurėje siekė Baltijos jūros pakrantę, o pietuose Dniestro ir Pruto aukštupius. Rutulinių a ...

                                               

Svidrų kultūra

Svidrų kultūra – paleolito pabaigos– ankstyvojo mezolito archeologinė kultūra, kurią įvairiais pavadinimais XX a. 2-3 dešimtmečiuose išskyrė lenkų archeologai Ludwik Sawicki, Stefan Krukowski, Leon Kozłowski pagal Vidurio ir Pietų Lenkijos gyvenv ...

                                               

Šukinės duobelinės keramikos kultūra

Panašiai skambanti 3200–2300 m. pr. m. e. kultūra vadinama Duobelinės keramikos kultūra Šukinės duobelinės keramikos kultūra arba Duobelinės šukinės keramikos kultūra arba Šukinės keramikos kultūra – ankstyvojo neolito archeologinė kultūra, V–III ...

                                               

Vakarų baltų pilkapių kultūra

Vakarų baltų pilkapių kultūra – vėlyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra, paplitusi siaurame Baltijos pajūrio ruože – nuo Sembos iki Kuršo. Išskirta tik pagal laidojimo paminklus.

                                               

Virvelinės keramikos kultūra

Virvelinės keramikos kultūra arba kovos kirvių kultūra – vėlyvojo neolito archeologinė kultūra, maždaug 3200–1800 m. iki m. e. paplitusi didžiulėje Europos teritorijoje nuo Volgos rytuose iki Reino vakaruose, kurioje dabar yra Latvija, Lietuva, K ...

                                               

Aneliavos lobis

Aneliavos lobis – Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, buvusiame Aneliavos kaime, 2 km nuo Kėdainių rajono savivaldybės Pagirių kaimo 1908 m. rastas sidabrinių lydinių ir žalvarinių papuošalų lobis.

                                               

Balbieriškio lobis

Lobį 1939 m. surado A. Čarnas. Tais pačiais metais 14 monetų jis padovanojo Vytauto Didžiojo karo muziejui, 1940 m. muziejui pardavė dar 1735 monetas, sveriančias 2015 g ir 12 sidabrinių sagų. 5 monetos dingo.

                                               

Baublių lobis

Lobį 1937 m. lapkričio 13 d. savo sodyboje rado ūkininkas Juozas Drungilas. Puodą su monetomis jis išarė toje vietoje, kur seniau stovėjusi smuklė. Pradinės mokyklos mokytojo paskatintas, kelias dešimtis monetų išsiuntė Vytauto Didžiojo kultūros ...

                                               

Dadotkų lobis

Kasdami Nevarėnų mokyklos moksleiviai rado žalvarinio puodo dugną su prilipusiomis monetomis, šalia jo buvo išbyrėjusių monetų, puodo sienelių fragmentų, odos gabaliukų.

                                               

Domniksruho lobis

Domniksruho kapinynas ir lobis – prūsų kapinynas ir lobis prie Domniksruho ir Patesorto gyvenvietės, netoli Aismarių pakrantės. Koordinatės 54°35′0″ š. pl. 20°09′0″ r. ilg.

                                               

Dvarninkų lobis

Lobis rastas kasant durpes. 1951 m. muziejui buvo perduota dalis lobio – 6 sidabriniai šaukštai, sidabrinis kryžius, 4 sidabriniai pakabučiai ir 5104 monetos. 1952 m. perduota dar 790 monetų, 1953 m. – 3 monetos. Lobyje yra: Karolio X Gustavo 768 ...

                                               

Gargždų lobiai

Pirmasis, XVII a XVIII a. monetų lobis 1937 m. rastas kasant bulviarūsį. S. Leonauskas jaučio rage rado 202 monetas ir atidavė muziejui. Lobį sudaro Frydricho I 7 šeštokai ir dvi penkių erių monetos Karolio XII 7 penkių erių ir 5 keturių erių mon ...

                                               

Gaudikaičių lobis

1961 m. balandžio 22 d. į Telšių kraštotyros muziejų Žemaitės vidurinės mokyklos mokiniai Romas Norkevičius ir Algis Lisauskas atnešė 160 monetų. Monetos buvo visos sidabrinės, stipriai vienodai pažaliavusios. Dauguma jų buvo tiesiog sulipusios. ...

                                               

Gegužinės lobis

Gaižiūnų karinio poligono teritorija važiuojančio šarvuočio vikšrai kliudė ir iš žemės ištraukė varinio puodo dangtį bei monetų. Kareiviai iškasė 15–20 cm gylyje esantį puodą ir surinko pabirusias monetas. Tuo metu jų rasta 895 vienetai. 1.5 m at ...

                                               

Gintenių lobis

Lobis rastas ariant žemę. Lobį pasidalijo apylinkių gyventojai. Pasak vietos gyventojų, lobis svėręs 4 kg, jame buvę sidabrinių monetų. Iki 1956 m. į muziejų pateko 299, vėliau dar 29 monetos.

                                               

Graužių lobiai

Graužių lobiai – Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, netoli Graužių kaimo, Nevėžio dešiniajame krante esančiame kapinyne ir pačiame kaime rasti lobiai.

                                               

Griūčio lobis

Į muziejų pateko 22 monetos: 1661–1666 m. Lietuvos 12 šilingų ir viena šilingo klastotė. 1663–1665 m. Lenkijos 7 šilingai Lobį saugo Utenos krašto muziejus.

                                               

Juodkrantės lobis

Juodkrantės lobis – Neringos savivaldybės teritorijoje, Juodkrantės apylinkėse 1860–1881 m. surinktas vidurinio neolito ir bronzos amžiaus gintaro dirbinių lobis.

                                               

Kulautuvos lobiai

Lobiai rasti 1993–1996 m. Kulautuvoje, prie Nemuno ir Klevinės upių esančioje Kulautuvos senovinėje gyvenvietėje ir kapinyne. Lobius surado Eugenijaus Ivanausko vadovaujama archeologinė ekspedicija. Lobius sudaro sidabriniai lydiniai, papuošalai ...

                                               

Kunigiškių lobis

1414–1519 m. monetų lobis, surastas 1962 m. Palangoje įrengiant žvyro karjerą prie kelio Palanga – Liepoja. Rastas 25–30 cm gylyje, kruopščiai supakuotas. Monetos sudėtos pagal dydį stulpeliais, jie susukti į drobulę, įvyniotas į vilnonę medžiagą ...

                                               

Labanoro lobis

Surinkta apie 470 monetų. Muziejuose yra 40 Lietuvos pinigėlių, daugiausia Vytauto ir Kazimiero denarai ir 399 Prahos grašiai. Iš jų 5 Karolio IV ir 393 Vaclovo IV grašiai bei 1 falsifikatas. Tarp Karolio IV Prahos grašių vyrauja 1370–1378 m., ta ...

                                               

Labardžių lobis

1495–1570 m. sidabrinių monetų lobį 1942 m. rado žemės savininkas A. Jukna, kuris tais pačiais metais lobį pardavė Vytauto Didžiojo kultūros muziejui.

                                               

Lobis

Lobis – žemėje užkastos ar kitaip paslėptos materialinės vertybės, kurių savininkas nežinomas, negali būti rastas arba į vertybes prarado teises. Lobiai žemėje gali išbūti nuo kelių tūkstančių iki keliolikos metų. Asmenys lobių ieško tiek pavieni ...

                                               

Matelių lobis

Matelių lobis – vienas didžiausių Lietuvoje rastų sidabrinių monetų lobių. Rastas 1954 m. Mateliuose prie Baltųjų Lakajų ežero ariant dirvą.

                                               

Migonių lobiai

Pirmasis lobis rastas 1931 m. ariamame lauke. Šį lobį sudaro nebaigti dirbiniai: dvi žalvarinės apyrankės, segė, trys papuošalų dalys ir dvi trikampio pjūvio žalvarinės lazdelės. Datuojamas VII a. Manoma, priklausė juvelyrui. Antrasis lobis rasta ...

                                               

Mitkiškių lobis

Mitkiškių lobis – tai XIV a. lydiniai ir monetos. Rasti 3 lietuvių trišoniai monetiniai lydiniai, penkios jų pusės, 25 Jogailos denarai, kaldinti 1388–1392 m., sidabrinė segė ir vario gabalas. Lobis pateko į privačius rinkinius, 1964 m. Lietuvos ...