ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 278


                                               

Vakar ir visados (knyga)

Vakar ir visados – 2017 m. poeto Marcelijaus Martinaičio poezijos rinktinė, išleista kaip serijos "Lietuvių literatūros lobynas XX a." knyga. Knygoje pateikti rinktiniai eilėraščiai iš rinkinių "Balandžio sniegas", "Debesų lieptais", "Saulės grąž ...

                                               

Vilko valanda

Vilko valanda – 2013 m. išleistas Andriaus Tapino stimpanko žanro romanas. Knygoje pasakojama alternatyvi XX a. pradžios Vilniaus istorija. Vilko valanda – pirmoji iš dviejų "Akmens ir Garo miestų" ciklo knygų. 2013 m. rugsėjo 3 d. angliška knygo ...

                                               

Antanas Andrijauskas

Gimė 1948 metais Kaune, tarnautojų šeimoje. 1968–1973 m. studijavo Maskvos valstybiniame M. V. Lomonosovo universiteto Filosofijos fakultete filosofijos istoriją, estetiką ir orientalistiką. 1973–1977 m. to paties universiteto aspirantas. 1978 m. ...

                                               

Algirdas Gaižutis

Algirdas Gaižutis – Lietuvos estetikas, menotyrininkas, kultūrologas, akademikas, profesorius, politinis bei visuomenės veikėjas.

                                               

Vytautas Jakelaitis

Vytautas Jakelaitis, Aukštosios Panemunės valsčius – 2015 m. gegužės 2 d. Vilniuje) – Lietuvos kultūrologas, politinis bei visuomenės veikėjas, socialinių mokslų daktaras.

                                               

Naglis Kardelis

Naglis Kardelis – filosofas, filologas, kalbotyrininkas, vertėjas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Yra išvertęs eilę Platono ir kitų Antikos mąstytojų veik ...

                                               

Valentinas Klimašauskas

Valentinas Klimašauskas – menotyrininkas, poetas, laisvosios minties puoselėtojas, naujųjų medijų ir nano robotų jungties generatorius, kuratorius, televizijos laidų kūrėjas, daugelio Lietuvos ir užsienio leidinių straipsnių apie meną, bei bendru ...

                                               

Gražina Marija Martinaitienė

Vyras Marcelijus Martinaitis. 1958 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginaime institute, 1974 m. – dailėtyrą Lietuvos dailės institute, 1979 m. – aspirantūrą Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute. 1994 m. humanitarinių ...

                                               

Vytautas Radžvilas

Vytautas Radžvilas – Lietuvos filosofas, politologas, vertėjas, visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras. Gimė 1958 m. Vismantuose. Tėvas – politinis kalinys.

                                               

Almantas Samalavičius

Gimė kultūros ir architektūros istoriko Stasio Samalavičiaus ir filologės anglistės Stasės Samalavičienės šeimoje. 1985 m. Vilniaus pedagoginiame institute baigė anglų kalbos studijas. Dirbo redaktoriumi laikraščiuose ir žurnaluose, kūrybinėse or ...

                                               

Daiva Tamošaitytė

Daiva Tamošaitytė – Lietuvos kultūrologė, filosofė, muzikė, visuomeninė veikėja, vertėja. Dirba Lietuvos kultūros tyrimų instituto šiuolaikinės filosofijos skyriuje. Rašo politinėmis, kultūrinėmis, socialinėmis temomis periodinėje ir internetinėj ...

                                               

Algis Uždavinys

Algis Uždavinys – filosofas, menotyrininkas, kultūrologas, lyginamų civilizacijų studijų specialistas, orientalistas. Vienas žymiausių antikos, neoplatonizmo filosofijos, civilizacinės komparatyvistikos, islamo studijų lietuvių specialistų.

                                               

Istoriniai lietuvių drabužiai

Lietuvių istoriniai drabužiai – tarp Lietuvos gyventojų ir etninių lietuvių paplitęs aprangos stilius nuo seniausių laikų iki XX a. Viena šių istorinių drabužių atmainų, paplitusi tarp etninių lietuvių daugiausia valstiečių XIX a., vadinama Lietu ...

                                               

Delmonas

Delmonas – lietuvių moterų puošni kišenė, austine juostele rišta prie juosmens; būdinga tik Mažajai Lietuvai. Siūtas iš aksomo, šilko, vilnelės, medvilnės. Tai specialus maišelis, pasiūtas iš tamsesnės medžiagos, išsiuvinėtas įvairiaspalvių siūlų ...

                                               

Juosta (apranga)

Juosta – vyrų ir moterų drabužių dekoratyvinė juosiamoji detalė. Paplitusi įvairių laikmečių ir šalių drabužiuose, skiriasi išvaizda, dėvėjimo būdu. Gaminama tekstilės įvairiomis technikomis, iš odos, metalo; būna įvairaus ilgio, pločio, savitai ...

                                               

Klumpės

Klumpės – apavas mediniais padais ir odos viršumi. Klumpėms dirbti medis imamas lengvas, minkštas, neskylantis. Ąžuolas, uosis ar obelis dėl savo sunkumo netinka. Klumpėms dirbti vartoti šie įrankiai: varstotas, kirvis, peilis, skaptas, kurpalis. ...

                                               

Magerė

Žieminė vyrų galvos apdanga magerė, kartais pavadinama ir batorovka ar vengerka, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje yra žinoma nuo Stepono Batoro valdymo laikų. Pavadinimas, kilęs nuo žodžio "Magyar" vengr. Vengrija, kaip ir pati skrybėlė į Lie ...

                                               

Medpadžiai

Medpadžiai – tradicinis liaudiškas apavas mediniu padu su odiniu viršumi. XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pirmojoje pusėje buvo daugelio valstiečių ir miestelių gyventojų kasdieninis apavas; kai kur avėti ir po Antrojo pasaulinio karo. Buvo su ...

                                               

Naginės

Naginės – seniausias Lietuvos gyventojų apavas. Jos buvo daromos iš nuluptų nuo žvėrių kojų kailių. Tokia bekulnė avalynė, siuvama iš galvijų, kartais kiaulių odos, buvo žinoma dar iki XX a. vid. Naginės kaime buvo daromos iš kiaulės, galvijų, ar ...

                                               

Nuometas

Lietuvoje dėvėtas jau XI–XII a. Nuometas buvo iš dvinyčio audinio, papuoštas stikliniais karoliukais, žalvarinėmis įvijomis. XVIII–XIX a. nuometui naudotas ploniausias ir gražiausias, dažniausiai daugianytis audinys 3–4 m ilgio, 0.5–0.7 m pločio. ...

                                               

Riešinės

Riešinės – ant rankos riešo maunamas megztas rankogalis. Mezgamos virbalais iš storesnių vilnonių siūlų arba neriamos vąšeliu. Dažniausia jos vienspalvės, apie 6–15 cm ilgio, su skersiniais ar išilginiais dryžiais. Raštai nesudėtingi – eglutės, ž ...

                                               

Sermėga

Sermėga – viršutinis storas milinis drabužis, dėvėtas daugiausia vyrų. Lietuvoje sermėgos dėvėtos iki XX a. pr. Lietuvoje sermėgos siūtos pilko, tamsaus arba pelkių rūda, juodalksnio arba ąžuolo žieve dažyto milo arba pusmilio. Jų spalva priklaus ...

                                               

Trinyčiai

Trinyčiai – ilgas viršutinis valstietiškas drabužis. Lietuvoje vilkėti daugiausia vyrų iki XX a. pabaigos. Buvo siuvami iš storo trinytiškai austo nebalinto, rečiau – balinto, Užnemunėje ir Dzūkijoje – iš rudai, mėlynai dažyto lininio arba pašuki ...

                                               

Vyžos

Vyžos – apavas, pintas iš medžio žievės. Plokščiapadės, prie kojų rišamos kanapiniais, lininiais arba odiniais apyvarais. Vyžos paprastai pinamos iš liepų, kadagių, gluosnių, karklų, blindžių karnų. Šis apavas lengvai pagaminamas, tačiau neatspar ...

                                               

Lietuvių liaudies muzika

Lietuvių liaudies muzika arba lietuvių muzikinis folkloras – Lietuvoje paplitusi liaudies muzika. Kaip ir kitos pasaulio liaudies muzikos variacijos, skirstoma į lietuvių liaudies dainas, instrumentinę muziką, šokius ir žaidimus.

                                               

Darbo dainos

Darbo dainos – įvairių tautų muzikinio vokalinio folkloro dalis, paplitusi visame pasaulyje. Jų paskirtis – palengvinti darbo monotoniją darbą paverčiant maloniu meditavimu arba suteikti darbui reikalingą ritmą.

                                               

Kalendorinių apeigų dainos

Kalendorinių apeigų dainos - liaudies vokalinės muzikos žanras, paplitęs visame pasaulyje. Skirtas švęsti apeigines šventes, susijusias su kalendorinių metų ciklu. Kiekvienu atveju šių dainų paskirtis yra skirtinga: jos skiriamos užtikrinti sėkmę ...

                                               

Liaudies daina

Liaudies daina – liaudies muzikos žanras, kuris būdingas etninei tam tikro krašto kultūrai. Tai yra daina, kuri buvo sukurta etninių grupių aplinkoje, dažniausiai tokios dainos būdavo dainuojamos grupėmis. Daugiausiai liaudies dainų mokėjo piemen ...

                                               

Lietuvių liaudies dainos

Lietuvių liaudies dainos – lietuvių liaudies muzikinės kultūros dalis, vokalinė muzika. Dainos sudaro didžiąją dalį lietuviško muzikinio folkloro greta instrumentinės muzikos ir šokių.

                                               

Lopšinė

Lopšinė – nedidelės apimties ramios nuotaikos vokalinis kūrinys. Būdinga lėtas tempas, ramus ritmas, tolygi, monotoniška siauros apimties melodija. Vyrauja 6/8, 2/4 metrai. Lopšinės paplitusios daugelio Europos, Š. Amerikos, V. Afrikos tautų muzi ...

                                               

Raliavimas

Raliavimas – lietuvių liaudies daina su savitu priedainiu. Raliavimuose apdainuojama piemenų buitis, gamta, reiškiami nesudėtingi išgyvenimai. Atliekami balsu arba lamzdeliu. Raliavimai improvizaciški: didžiosios jų dalies sandara – astrofinė. Da ...

                                               

Rauda

Rauda – apeiginės tautosakos žanras, kuriame reiškiamas sielvartas netekus artimo žmogaus ar kuriuo kitu tragišku, skausmingu gyvenimo momentu. Raudas paprastai atlieka moterys. Raudos žinomos nuo seniausių laikų daugelyje tautų. Jų yra "Iliadoje ...

                                               

Sutartinė

Sutartinės – daugiabalsinės lietuvių liaudies dainos. Dar vadintos saugėmis, nes jų atlikimas yra stiprus ir grubokas, tačiau šis terminas baigiamas užmiršti. Lietuviškos sutartinės yra labai specifinės, tačiau savo specifika artimų kūrinių aptin ...

                                               

Įkurtuvės

Įkurtuvės – šventė, kuria pažymimas įsikėlimas į naują namą ar butą. Jų proga keliamos vaišės, gali būti atliekamos apeigos. Įkurtuvių apeigos susijusios su tikėjimu, jog persikeliant turi būti pagerbiamos ir prijaukinamos naujųjų namų dvasios. P ...

                                               

Lietuvių žiemos švenčių tradicijos

Lietuviai, kaip ir kitos tautos, jau nuo seno paminėdavo daugelį jiems reikšmingų dienų. Susidarė ištisi švenčių ciklai, turį aiškų pobūdį, paskirtį, susiję su vienokiomis ar kitokiomis materialinio ir dvasinio gyvenimo reikmėmis. Nors, įvedus kr ...

                                               

Naktipiečiai

Lietuvių liaudyje buvo paplitęs talkininkų vaišinimas per ilgai užtrunkančias talkas. Lietuvoje šeimininkai talkininkus vaišindavo per linamušio, linamynio, linabrukčio, kūlimo talkas, kurios prasidėdavo 18-18 val. ir baigdavosi dažnai po vidurna ...

                                               

Pabaigtuvės

Pabaigtuvės – šventė, rengiama pabaigus didelį, svarbų darbą, kuriam dažniausiai prireikė talkos. Pabaigtuvių proga rengiamos vaišės, kuriose vaišinami visi talkoje dalyvavę žmonės. Lietuvoje nuo seno pabaigtuvės rengtos po rugiapjūtės, linamynio ...

                                               

Parugė

Parugė – lietuvių paprotys – apeiginis kolektyvinis rugių ir kitų pasėlių lankymas, daugiausia žydint rugiams. Valstiečiai, antifoniniu būdu dainuodami apeigines dainas, apeidavo laukus, po to vaišindavosi, susėdę parugėje. Jaunimas šokdavo, pind ...

                                               

Septyni broliai miegantys

Septyni broliai miegantys – liepos 10-ąją Lietuvoje nuo seno žinoma diena, pagal kurią vyresniosios kartos atstovai sprendžia, kokie orai dar laukia likusią vasaros pusę. Senovėje buvo tikima, kad, jei šią dieną be perstojo lyja, tai lietus lis i ...

                                               

Čiurlionio kelias

Čiurlionio kelias – memorialinis medinių skulptūrų ir stogastulpių ansamblis, įrengtas palei plento A4 Vilnius–Varėna–Gardinas atkarpą Varėna–Druskininkai. Ansamblį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šimtųjų gimimo metinių proga 1975–1976 m. sukūr ...

                                               

Drobė

Drobė – dvinytis drobinio pynimo audinys iš ilgo linų pluošto arba pašukinių verpalų. Yra ir puslininė drobė, tik ji prastesnė.

                                               

Koplytstulpis

Koplytstulpis – mažosios architektūros statinys. Tai maždaug apie 3-4 m aukščio stiebas, kurio viršūnėje pritvirtinta keturkampė su medinėmis skulptūrėlėmis koplytėlė, užsibaigianti kryželiu. Koplytėlė būna atvira ar uždara įstiklinta, dengta dvi ...

                                               

Krikštas (paminklas)

Krikštas – antkapinis paminklas. Tai viena iš pačių seniausių antkapinių paminklų formų Lietuvoje. Krikštai daryti iš medžio, puošti kiaurapjūviu. Vienas seniausių memorialinių paminklų Lietuvoje. Pirmąkart paminėti XVI a. Krikštai labiausiai buv ...

                                               

Lietuviška keramika

Lietuviška keramika – Lietuvos taikomosios dailės šaka, kurios forma − degti dirbiniai ir medžiagos iš molio arba kitų mineralinių medžiagų; tų dirbinių ir medžiagų gamyba;

                                               

Lietuvių liaudies skulptūra

Lietuvių liaudies skulptūra – viena iš vaizduojamosios dailės šakų. Tradicinės lietuvių liaudies skulptūros vadinamos statulėlėmis, dievukais, šventuolėliais, smutkeliais ir kitokiais vardais. Meistrai, kurie kūrė tokias skulptūras, buvo vadinami ...

                                               

Lietuvos kryždirbystė

Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, lietuvių liaudies meno šaka, 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Lietuviškieji kryžiai - liaudies mažosios architektūros sakralinio krikš ...

                                               

Milas

Milas – storas veltas vilnonis drobinio arba satininio pynimo audinys. Buvo audžiamas namie 4, 6 arba 8 nytimis. Natūralios pluošto spalvos arba dažytas, buvo veliamas namie arba vėlyklose.

                                               

Rūpintojėlis

Rūpintojėlis – liaudies meno skulptūra – susirūpinusio Jėzaus Kristaus, sėdinčio, palinkusio, dešine ranka remiančio smakrą, povyza. Tai vienas populiariausių lietuvių vaizduojamojo meno bei tautodailės objektų, vienas lietuvių tautos simbolių. K ...

                                               

Saulutė (puošyba)

Saulutė – puošybinė detalė, būdinga tradicinei lietuvių sakraliajai architektūrai. Saulutės yra dažna kryžių koplytstulpių puošybinė dalis, saulutėmis puošiami bažnyčių, koplyčių, kitų šventviečių stogai, vartai, interjeras. Saulutes sudaro plokš ...

                                               

Sodas (etnografija)

Sodas – iš suvertų ant siūlo šiaudelių surištas papuošalas, kuris kabinamas virš vestuvinio stalo. Sugrįžę iš jungtuvių vestuvininkai rasdavo stalą apsėstą persirengėliais, todėl pabroliai turėdavo vietas "išpirkti". Sodas, o kartu ir vietos prie ...