ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 48


                                               

Jonas Totoraitis

1890–1895 m. mokėsi Seinų kunigų seminarijoje. Ypač domėjosi istorija, daug skaitė istorinių veikalų. 1895–1899 m. Daukšių vikaras. Platino spaudą, laikraščius, po spaudos draudimo panaikinimo organizavo parapijos bibliotekėlę. 1899–1904 m., pasi ...

                                               

Rita Regina Trimonienė

1979–1985 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 1988–1991 m. – universiteto doktorantūroje, humanitarinių mokslų daktarė. 1985–1988 m. Šiaulių pedagoginio instituto dabar Šiaulių universitetas TSKP istorijos ir politinės ekonomi ...

                                               

Vincas Trumpa

1937 m. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete baigė visuotinę istoriją. Studijas tęsė Paryžiaus universitete. 1939 m. Lituanistikos instituto istorijos skyriaus sekretorius, 1940 m. dienraščio "Lietuvos aidas" korespondenta ...

                                               

Liudas Truska

1959 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. 1959–1966 m. LSSR MA Istorijos instituto jaunesnysis mokslinis bendrabarbis. 1966 m. istorijos mokslų kandidatas, disertacija "Visuomenės klasinės sudėties pakitimas Lietuvoje s ...

                                               

Juozas Tumelis

1956 m. Vilniaus universitete pradėjo studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą, bet 1959 m. pašalintas studentų literatūrinio almanacho "Kūryba" rengimą, Vėliau įstojo į istorijos studijas tame pačiame universitete, jas baigė 1972 m. 1963–1979 m. ...

                                               

Bronius Untulis

Gimė valstiečių šeimoje, brolis Matas Untulis užaugo ir taip pat tapo iškilia asmenybe, politiniu ir visuomenės veikėju. Br. Untulis mokėsi Liepojos gimnazijoje, už draudžiamos lietuviškos literatūros platinimą moksleivių tarpe buvo kalintas šio ...

                                               

Jonas Vaičenonis

Gimė 1969 m. spalio 25 d. Kaune, Žaliakalnyje. 1990–2003 m. studijavo Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetuose. 2003 m. VDU apgynė istorijos krypties daktaro disertaciją. 1987–2006 m. dirbo Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Nuo 2001 m. VDU Vie ...

                                               

Albinas Vaičiūnas

1949 m. baigė Kriūkų progimnaziją. Nuo 1950 m. gyveno Kaune, įsijungė į pogrindinę Lietuvos jaunimo Vyčių sąjungos veiklą. 1951 m. suimtas ir nuteistas 25 metams. Kalintas Vorkutos lageriuose. 1956 m. paleistas grįžo į Lietuvą. 1961 m. baigė prek ...

                                               

Bronius Vaitkevičius

1943 m. įstojo į LLKJS. 1944 m. LLKJS Vilkaviškio apskrities pogrindinio komiteto narys ir "Jūros" būrio partizanas. 1945–1946 m. laikraščio "Pergalė" redaktorius. 1948 m. baigė Respublikinę partinę mokyklą, 1953 m. – Vilniaus universitetą, 1958 ...

                                               

Vykintas Vaitkevičius

Vykintas Vaitkevičius – humanitarinių mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.

                                               

Vacys Vaivada

1977 m. baigęs Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą, tarnavo kariuomenėje, kariniame orkestre Vilniuje. 1980–1985 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, nuo 1985 m. dirbo moksliniu bendradarbiu Žemaičių muziejuje "Alka", tvarkė ten s ...

                                               

Vygantas Vareikis

1978 m. baigė Gargždų 2-ąją vidurinę mokyklą, 1978–1979 m. dirbo Gargždų "Metalo" apdirbimo įmonėje šaltkalviu-štampuotoju, 1979–1980 m. studijavo Vilniaus universiteto parengiamuosiuose kursuose. 1980–1985 m. Vilniaus universitete studijavo isto ...

                                               

Diana Varnaitė

1986 m. baigė Vilniaus 9-ąją vidurinę mokyklą. 1986–1991 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. 1989–1991 m. Vilniaus 1-ųjų vaikų namų jaunesnioji medicinos sesuo, auklėtojos padėjėja. 1991–1992 m. Kultūros paveldo centro jaunesn ...

                                               

Antanas Vasys-Vasiliauskas

Dar mažam esant su šeima iš Balčių kaimo persikėlė į Karpiejų k., Gražiškių valsčiuje. Mokėsi Gražiškių pradinėje mokykloje, Vilkaviškio ir Marijampolės gimnazijose. 1922–1925 m. mokėsi kunigų seminarijoje Gižuose, tačiau jos nebaigė. 1925 m. įst ...

                                               

Rimantas Vėbra

Mokėsi Utenos pradžios mokykloje, 1951 m. baigė Utenos 1-ąją berniukų gimnaziją. 1955–1960 m. dirbo LLKJS CK. 1962 m. baigė Vilniaus universitetą, istorikas. 1966–1970 m. dėstė Vilniaus universitete. 1967 m. istorijos mokslų kandidatas, disertaci ...

                                               

Juozas Vercinkevičius

1960 m. baigė Musninkų vidurinę mokyklą, 1977 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto žurnalistikos specialybę. Spaudoje bendradarbiauja nuo 1955 m. 1960–1961 m. Bagaslaviškio sviesto gamyklos Mantinionių pieno surinkimo punkto vedėjas,196 ...

                                               

Edvardas Vidmantas

Tėvai buvo pasiturintys ūkininkai. 1950 m. baigė Šilalės vidurinę mokyklą. 1950–1955 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1955–1962 m. dirbo Skaudvilės ir Telšių rajono kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoju, 1962–1971 m. Vilniaus knygų rūmų bibliograf ...

                                               

Juozas Vilčinskas

Juozas Vilčinskas – totorių kilmės lietuvių inžinierius, išeivijos visuomenės ir politinis veikėjas.

                                               

Vincas Vileišis

Mokėsi Skrebotiškio pradžios ir Pasvalio vidurinėje mokyklose. 1928 m. baigė Linkuvos gimnaziją. Tais pačiais pradėjo studijas Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto filosofijos skyriuje. 1929 m. perėjo į Teisės fakulteto ekonomikos ...

                                               

Barbora Vileišytė

Barbora Vileišytė gimė žinomo inžinieriaus Petro Vileišio šeimoje. Po Antrojo pasaulinio karo atsidūrė Lenkijoje ir, 1952 m. baigusi Varšuvos universitetą, dirbo jo bibliotekoje. Tyrinėjo Lietuvos knygnešių ir lietuviškos spaudos istoriją. 1968 m ...

                                               

Angelė Vyšniauskaitė

Angelė Vyšniauskaitė – Lietuvos etnografė, habilituotoji mokslų daktarė, profesorė, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikė. Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja, Vytauto Didžiojo universiteto Etnologijos ...

                                               

Augustinas Voldemaras

Augustinas Voldemaras – tarpukario Lietuvos politinis veikėjas, istorikas, pirmosios Vyriausybės vadovas. Jo šalininkai save vadino voldemarininkais.

                                               

Aleksandras Zdanavičius

Aleksandras Zdanavičius gimė 1805–1808 m. Ihumeno valsčiuje, Minsko gubernijoje, bajorų šeimoje. Šešerius metus jis mokėsi bazilijonų vienuolyno Ladų mokykloje. Vėliau dvejus metus uždarbiavo namų mokytoju tam, kad surinkti lėšas tolesnėms studij ...

                                               

Rimantas Zizas

Mokėsi Zapyškio septynmetėje mokykloje. 1967 m. baigė Kačerginės vidurinę mokyklą, 1975 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. 1988 m. humanitarinių mokslų daktaras, disertacija "Lietuvos KPb veikla 1944–1948 m. likviduojant vokiečių faš ...

                                               

Regina Žepkaitė

Gimė duonkepio ir namų šeimininkės šeimoje. 1933–1939 m. mokėsi Alytaus 2-ojoje pradžios mokykloje, 1939–1945 m. Alytaus gimnazijoje. Nuo 1945 m. Kauno valstybinio universiteto Humanitarinių mokslų fakultete studijavo istoriją, 1947–1950 m. Vilni ...

                                               

Vincas Žilėnas

1930–1936 m. studijavo istoriją Vilniaus universitete. 1935–1939 m. "Vilniaus žodžio" vyriausiasis redaktorius, 1938–1939 m. "Lietuvos žinių" oficialus korespondentas Lenkijoje, 1939–1940 m. "Lietuvos žinių" generalinis atstovas Vilniuje. 1940–19 ...

                                               

Juozas Žilvitis

Juozas Žilvitis – pedagogas, visuomenės veikėjas, Kretingos muziejaus įkūrėjas, Kretingos rajono Garbės pilietis.

                                               

Juozas Žiugžda

Juozas Žiugžda – sovietinis istorikas, pedagogas, vadovėlių autorius, partinis bei politinis veikėjas.

                                               

Vladas Žulkus

1962–1964 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale. 1970–1976 m. neakivaizdžiai studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 1985–1988 m. – TSRS Mokslų Akademijos Archeologijos instituto aspirantas. 1988 m. Maskvoje apg ...

                                               

Aukštoji karo mokykla

Aukštoji karo mokykla – Lietuvos kariuomenės aukštesniųjų karininkų mokymo įstaiga, 1931–1940 m. veikusi Kaune. Žemesniuosius karininkus Lietuvos kariuomenei rengė Kauno karo mokykla.

                                               

Kauno karo mokykla

Apie aukštesniųjų karininkų rengimo mokyklą Panemunėje 1931-1940 m. žr. Aukštoji karo mokykla Kauno karo mokykla – Lietuvos kariuomenės jaunesniųjų karininkų mokymo įstaiga, 1919–1940 m. veikusi Kaune, Panemunėje.

                                               

Vilniaus karo mokykla

Vilniaus karo mokykla – Rusijos imperijos kariuomenės specialioji karinė mokykla, veikusi 1864–1915 m. Vilniuje, 1915–1917 m. – Poltavoje.

                                               

Vilniaus pėstininkų karo mokykla

Mokykla buvo įkurta TSRS gynybos komisariato 1940 m. rugpjūčio 25 d. į Vilnių perkėlus Kauno karo mokyklą. Mokykla pradėjo veikti 1940 m. rugsėjo 10 d. Normali kursų trukmė – dveji metai. 1941 m. pr. mokykla turėjo apie 1000 kursantų, 200 rikiuot ...

                                               

Auksinas

Auksinas – pereinamasis Lietuvos Respublikos laikinasis popierinis pinigas, kursavęs 1919–1922 m., kurį pakeitė Litas. Lietuvos vyriausybė 1919 m. vasario 26 d. auksino pavadinimu įteisino per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvos teritorijoje apyvarto ...

                                               

Bendrieji talonai

Bendrieji pinigai, bendrieji talonai – Lietuvos laikinieji pinigai, Lietuvoje naudoti pirmais jos atgautos nepriklausomybės metais ir pakeitę SSRS rublius 1991 m. Neoficialus pavadinimas vagnorkės kilo iš tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus 1 ...

                                               

Denaras (Lenkija)

Denaras – Lenkijos karalystės, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos sidabrinė moneta, kursavusi X–XVII a. Buvo pavadinta romėniškųjų denarijų pavyzdžiu. Lietuvoje ir Baltarusijoje denarai dar vadinami pinigėliais, peniadze.

                                               

Lietuviškas ilgasis

Lietuviški ilgieji – pusapvaliai sidabriniai sunormintos masės XIII–XIV a. strypeliai, skirti piniginiams atsiskaitymams. Jų rasta dabartinės Lietuvos teritorijoje, todėl jie vadinami lietuviškaisiais. Jie buvo pirmieji savi lietuvių pinigai.

                                               

Litas

Litas – oficiali Lietuvos valiuta nuo 1922 m. spalio 1 d. iki 1941 m. kovo 25 d. ir nuo 1993 m. birželio 25 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Pinigų leidybą prižiūrėjo Lietuvos Bankas. 1940 m. lapkričio 25 d. įvedus Sovietų sąjungos pinigus – červonc ...

                                               

Memelio markė

Didžiąją dalį savo istorijos Klaipėda priklausė Prūsijai, o vėliau – Vokietijai. 1920 m. pagal Versalio taikos sutartį Vokietijos žemės, buvusios šiauriau Nemuno, sudarė Memelio kraštą vok. Memelland. Pagal Versalio sutartį ši teritorija nebuvo p ...

                                               

Ostrublis

Ostrublis – piniginis vienetas, kuris buvo apyvartoje okupuotose Rusijos imperijos teritorijose ir kurį 1916 m. išleido Vokietija. Piniginis vienetas oficialiai vadinosi rublis, jo šimtojo dalis – kapeika. Pradžioje ostrublis buvo lygus Rusijos r ...

                                               

Skatikas

Skatikas – įvairių laikotarpių piniginis vienetas, cirkuliavęs Lietuvos teritorijoje: XVIII–XIX a. lenkiškas ir rusiškas grašis; feodalinės Lietuvos piniginis vienetas; 1919–1922 m. Lietuvoje vartoto piniginio vieneto auksino šimtoji dalis. XIX a ...

                                               

Aršinas

Aršinas arba aršina – Rusios senasis ilgio matavimo vienetas, naudotas nuo XVI a. Lietuvoje vartotas 1835–1920 m. Aršiną sudaro 16 verškų, arba 28 coliai. Aršinas šaltiniuose minimas nuo XVI a. Pavadinimas kilo iš tiurkų kalbų. Petro I laikais ar ...

                                               

Birkavas

Birkavas – senovinis svorio vienetas. Rusiškasis atitinka 10 pūdų, 400 rusiškų svarų, 163.8 kilogramo. Lietuviškasis birkavas lygus penkiems akmenims arba 73 kilogramams.

                                               

Colis

Colis – ne SI sistemos ilgio vienetas lygus 1/12 pėdos. Šiuolaikinis colis – britiškasis colis, kurio ilgis yra 2.54 cm. Senasis Lietuviškasis colis buvo lygus 2.7076 cm. Įvairiose šalyse būna skirtingo dydžio: Austriškasis colis - 2.63402 cm Kur ...

                                               

Granas

Granas – colinės sistemos masės matavimo vienetas, lygus 1/7000 svaro. Žymimas gr dažnai ir gn. 1 gr = 64.79891x10 -3 g gramo. Anksčiau naudotas brangiųjų metalų ir brangakmenių masei matuoti. Šiais laikais granais dažniausiai matuojami kulkų, pa ...

                                               

Kibiras (matavimo vienetas)

Kibiras – senovinis tūrio matavimo vienetas, kilęs iš Rusijos, cariniais laikais paplitęs ir Lietuvoje. 1 kibiras buvo lygus 1/40 statinės, arba 4 ketvirčiams, arba 12.299 l. 1920 m. įvedus metrinę matų sistemą panaikintas. Kaip nesisteminis mata ...

                                               

Linija (matavimo vienetas)

Linija – senovinis ilgio matavimo vienetas. Linijos yra trijų rūšių: Mažoji linija Britanija: 1 linija = 1/12 colio = 2.11666666… mm. Prancūziška linija: 1 linija = 1/144 pėdos = 2.255 mm. Didžioji linija Britanija ar tiesiog linija Rusija: 1 lin ...

                                               

Margas

Margas – senovinis Europos žemės ploto matavimo vienetas. Iš pradžių margu vadintas plotas, kurį žmogus gali suarti arba nupjauti nuo ryto iki pietų. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje margas paplito XVI a. viduryje per Valakų reformą. Margo dy ...

                                               

Mylia

Mylia – keletas ilgio matavimo vienetų. Anglosaksų šalyse tebenaudojama britų mylia ir greičio vienetas mylios per valandą. Tarptautinė jūrmylė yra lygi 1852 m. Taip pat įvairiose šalyse naudotos dar tebenaudojamos kitokio ilgio mylios.

                                               

Pėda (matavimo vienetas)

Pėda – nesisteminis ilgio vienetas, lygus 0.3048 m. Ne SI sistemos matavimo vienetas. 1 ft pėda = 12 in colių = 1/7 furlongo = 30.48 cm centimetro. Senovės Romoje buvo lygus 0.2962 m. Žmogaus pėda senovėje pasitarnavo ilgio vieneto atsiradimui. I ...