ⓘ Free online encyclopedia. Did you know? page 49


                                               

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padalinys, organizuojantis ir vykdantis muziejinių vertybių kaupimo, apsaugos, eksponavimo, mokslo tiriamąją bei populiarinamąją veiklą. Įsikūręs Kauno s ...

                                               

Alytaus mūšis

Alytaus mūšis – II pasaulinio karo tankų mūšis įvykęs 1941 m. birželio 22-23 d. prie Alytaus tarp Trečiojo Reicho ir TSRS kariuomenių.

                                               

Ašmenos mūšis

Ašmenos mūšis – mūšis, įvykęs 1432 m. gruodžio 8 d. prie Ašmenos tarp dviejų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenių, kurioms vadovavo nuverstasis Lietuvos didysis kunigaikštis Švitrigaila ir jo konkurentas, Lietuvos didysis kunigaikštis ...

                                               

Darsūniškio mūšis

Darsūniškio mūšis – mūšis, įvykęs 1702 m. kovo 24 d. Šiaurės karo metu tarp Švedijos ir jungtinės ATR ir Saksonijos Elektorato. 1701-1702 m. švedams užėmus Kuršą, šie toliau puolė į pietus, siekdami susilpninti ATR kariuomenę prieš kovas su Rusij ...

                                               

Deltuvos mūšis

Deltuvos mūšis – kautynės įvykusios 1812 m. birželio 28 d. šalia Deltuvos kapinių tarp Napoleono Bonaparto vadovaujamos Prancūzijos kariuomenės kartu su vietiniais pagalbininkais ir Rusijos imperijos kariuomenės. Tai vienintelis Napoleono armijos ...

                                               

Kauno pilies gynyba

Kauno pilies gynyba 1362 m. – kunigaikščio Vaidoto vadovaujamos įgulos didvyriškai pralaimėta Kauno pilies gynyba 1362 m. Jos metu žuvo didžioji įgulos dalis, į nelaisvę pakliuvo gynėjų vadas Vaidotas.

                                               

Kiauneliškio mūšis

Kiauneliškio mūšis – kautynės, įvykusios 1945 m. kovo 11–13 d. šalia Kiauneliškio kaimo tarp Lietuvos partizanų ir NKVD. Partizanai buvo įsitvirtinę dviejuose bunkeriuose. Po trijų dienų kovų abu bunkeriai buvo sunaikinti, abi pusės patyrė dideli ...

                                               

Klaipėdos mūšis 1257 m.

Kai Lietuvos valdovas Mindaugas 1257 m. Livonijos ordinui perleido didumą Žemaitijos, žemaičių kunigaikštis Alminas, vadovavęs Žemaičių žemių konfederacijai, ėmėsi organizuoti pasipriešinimą. 1253 m. strategiškai svarbioje kuršių žemės vietoje – ...

                                               

Klaipėdos mūšis 1323 m.

Pasak kronikininko Petro Dusburgiečio, žemaičiai sudegino Klaipėdos miestą, bet Klaipėdos pilies užimti nesugebėta. Sudegintos ir dar 3 gretimos pilys, veikiausiai Žardės dab. Klaipėdos pietiniame pakraštyje, Poyso Dangės žemupio kairiajame krant ...

                                               

Kristmemelio mūšis

Kristmemelio mūšis – įvyko 1315 m. rudenį tarp Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Vokiečių ordino kariuomenių. Kryžiuočiai Kristmemelio pilį pastatė 1313 m. balandžio 8–22 dienomis. Didysis magistras Karolis iš Tryro, norėdamas praplėsti krik ...

                                               

Medininkų mūšis

Vokiečių ordino kariuomenei, kurią sudarė 40 riterių, Klaipėdos įgula, prūsų sembų vitingai, vadas – Vokiečių ordino maršalas Heinrichas Plockė, užpuolus Medininkų žemę ir daliai kryžiuočių pasklidus plėšti apylinkių, žemaičiai netikėtai smogė jų ...

                                               

Medvėgalio gynyba

Medvėgalio gynyba – Medvėgalio pilies įgulos 1329 m. vasario mėn. vykdyta gynyba prieš jungtinės Kryžiuočių ordino ir Čekijos karaliaus Jono Liuksemburgiečio kariuomenės agresiją prieš Medvėgalio pilį. Po atkaklių mūšių įveikta 6000 pilies gynėjų ...

                                               

Pabaisko mūšis

Pabaisko mūšis vyko 1435 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje tarp Jogailos brolio Švitrigailos ir Vytauto brolio Žygimanto Kęstutaičio. Karas tarp jų prasidėjo 1432 m., kai grupė Švitrigailos valdymu nepatenkintų lietuvių didikų ...

                                               

Pavoverės mūšis

Pavoverės mūšis – kautynės įvykusios 1812 m. liepos 1 d. šalia Pavoverės kaimo tarp Napoleono Bonaparto vadovaujamos Prancūzijos kariuomenės kartu su vietiniais pagalbininkais ir Rusijos imperijos kariuomenės. Mūšis įvyko prie Žeimenos ir Meros u ...

                                               

Pilypavo mūšis

Pilypavo mūšis – taip pat žinomas kaip Mėrūniškių Pilypavo mūšis, mūšis įvyko 1656 m. spalio 22 d. Švedų tvano metu tarp Švedijos-Brandenburgo kariuomenių ir Abiejų Tautų respublikos kariuomenės. Po pergalės prieš Švedų-Brandenburgo kariuomenę ti ...

                                               

Raseinių mūšis

Raseinių mūšis – II pasaulinio karo tankų mūšis įvykęs 1941 m. birželio 23-27 d. prie Raseinių tarp Trečiojo Reicho ir TSRS kariuomenių.

                                               

Rykantų mūšis

Rykantų mūšis – kautynės įvykusios 1812 m. birželio 28 d. šalia Rykantų kaimo tarp Napoleono Bonaparto vadovaujamos Prancūzijos kariuomenės kartu su vietiniais pagalbininkais ir Rusijos imperijos kariuomenės. Mūšį laimėjo Prancūzijos kariuomenė.

                                               

Saločių kautynės

Apie 1703 m. mūšį Pasvalio rajone šalia Saločių žr. Saločių mūšis Saločių kautynės – mūšis įvyko 1794 m. liepos 29 d. netoli Saločių kaimo tarp Abiejų Tautų respublikos kariuomenės ir Rusijos imperijos kariuomenės. Šiose kautynėse sukilėlių Žemai ...

                                               

Saločių mūšis

Saločių mūšis – mūšis įvyko 1703 m. kovo 19 d. netoli Saločių, prie Šakarnių kaimo Švedų tvano metu tarp Švedijos kariuomenės ir jungtinės Abiejų Tautų respublikos kariuomenės ir Rusijos kariuomenės. Tai vienas didžiausių Šiaurės karo susirėmimų ...

                                               

Saulės mūšis

Saulės mūšis – mūšis, įvykęs 1236 m. rugsėjo 22 d. tarp žemaičių ir Kalavijuočių ordino kariuomenės, kuriame buvo sutriuškintas Kalavijuočių ordinas ir nutrauktas kitų baltų žemių užkariavimas.

                                               

Sedos kautynės

Sedos kautynės – 1944 m. spalio 6-7 d. prie Sedos miestelio vykęs iš buvusių Lietuvos kariuomenės karininkų ir jų vadovaujamų savanorių sudarytos Tėvynės apsaugos rinktinės mūšis su Raudonąja armija. Tai paskutinis lietuvių nesėkmingai pasibaigęs ...

                                               

Skuodo mūšis

Skuodo mūšis – žemaičių ir Vokiečių ordino livoniškosios šakos kariuomenių mūšis, kuris įvyko 1259 m. prie Skuodo. Tai vienas didesnių žemaičių mūšių su kryžiuočiais, įvykusių iki Durbės mūšio. Žemaičių kariuomenę pasak Eiliuotosios Livonijos kro ...

                                               

Strėvos mūšis

Strėvos mūšis įvyko 1348 m. vasario 2 d. tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Vokiečių ordino kariuomenių prie Strėvos upės. Vygandas Marburgietis Stėvos mūšį aprašė kaip didelę riterių pergalę, pasak jo buvo nukauti arba nuskendo apie 18 ...

                                               

Muziejai ir paminklai

1966–1970 m. – LTSR dailės muziejaus tęstinis leidinys. Skelbė straipsnius apie muziejininkystę, kultūros paminklų apsaugą, konservavimą, tautodailę, spausdino mokslinių ekspedicijų tyrimų medžiagą, literatūros sąrašus. Išėjo 5 sąsiuviniai. Tiraž ...

                                               

Muziejų tinklas

Muziejų tinklas – muziejų sistema tam tikroje teritorijoje, kurios pobūdis priklauso nuo istorinės sanklodos ir valdymo specifikos, muziejų tipo, rūšių ir skaičiaus.

                                               

45 pabaltijiečių memorandumas

45 pabaltijiečių memorandumas – 1979 m. rugpjūčio 23 d. lietuvių, latvių ir estų patriotų bei antisovietinių veikėjų pasirašytas protesto pareiškimas prieš Ribentropo-Molotovo paktą. Memorandumas adresuotas Jungtinių Tautų Organizacijos Generalin ...

                                               

Ab spaustuvė

Spaustuvę 1978–1981 m. įrengė Vytautas Andziulis savo sodyboje po gyvenamuoju namu, jam padėjo Juozas Bacevičius. "ab" pavadinimas kilo iš steigėjų pavardžių pirmųjų raidžių. Spaustuvės inventorių iš nurašytų įrengimų surinko ir trūkstamas detale ...

                                               

Balsupių radinys

Balsupių radinys – 2016 m. spalio pradžioje Balsupiuose, Marijampolės savivaldybės teritorijoje, iškastas geležinis bidonas su Lietuvos partizanų Tauro apygardos dokumentais ir rezistencijos leidiniais.

                                               

Baltaraiščiai

Baltaraiščiai – vokiečių kariuomenės Antrojo pasaulinio karo metais užimtose TSRS teritorijose veikę vietiniai savanoriai vermachto talkininkai, ant rankovių dėvėję baltus raiščius, dalyvavę nacių baudžiamosiose operacijose. Rusijos išvadavimo ar ...

                                               

Bendras demokratinio pasipriešinimo sąjūdis

Bendras demokratinio pasipriešinimo sąjūdis – Lietuvos partizanų vyriausiąją karinę ir politinę vadovybę vienijęs sąjūdis, pradėtas kurti prasidėjus antrajai sovietų okupacijai 1944–1945 m. Buvo siekiama centralizuoti partizaninio judėjimo strukt ...

                                               

Juodieji broliai (organizacija)

Juodieji broliai – slapta Kražių gimnazijos studentų 1823 m. spalio mėnesį įkurta organizacija, kurios tikslas buvo veikti prieš carinės Rusijos valdžią ir baudžiavą. Pagrindiniai organizacijos įkūrėjai buvo Jonas Vitkevičius, Kiprijonas Jančevsk ...

                                               

Laisvosios Lietuvos radijas

Radijo laidų transliacija pradėta 1944 m. vasario 13 d., jos vyko kiekvieną sekmadienį, 10 val. ryto ir trukdavo 10-20 min Radijas buvo girdimas Lietuvoje ir Švedijoje. Transliacijos nutrauktos 1944 m. gegužės 1 d. pogrindžio iniciatyva, okupanta ...

                                               

Lietuvių aktyvistų frontas

Lietuvių aktyvistų frontas – antisovietinio pasipriešinimo organizacija, veikusi 1940–1941 m, parengusi ir įvykdžiusi 1941 m. birželio sukilimą. LAF veiklos pagrindiniai židiniai buvo Berlyne, Kaune ir Vilniuje. Dėl įsikūrimo Berlyne ir bendradar ...

                                               

Lietuvių frontas

Lietuvių frontas – pirma pogrindinė antinacinė organizacija Lietuvoje, įkurta 1941 m. po to, kai Laikinoji vyriausybė buvo priversta nutraukti veiklą. LF branduolį sudarė Lietuvos nepriklausomybės idėjų įgyvendinimui atsidavę Lietuvos aktyvistų f ...

                                               

Lietuvos Helsinkio grupė

Viešų draugijų, pavadintų Helsinkio grupėmis, idėja kilo žymiam Rusijos disidentui Andrejui Sacharovui. Pirmoji tokia grupė susikūrė Maskvoje 1975 m. gegužės 12 d., jai ėmė vadovauti aktyvus Rusijos disidentinio sąjūdžio atstovas J. Orlovas. Tais ...

                                               

Lietuvos išlaisvinimo komitetas

Lietuvos išlaisvinimo komitetas – 1945 m. antroje pusėje Lietuvoje veikusi pasipriešinimo TSRS okupacijai organizacija, siekusi apjungti Lietuvos partizanus į vieningą judėjimą, išvaduoti Lietuvą bei atkurti nepriklausomybę.

                                               

Lietuvos laisvės armija

Lietuvos laisvės armija – slapta lietuvių tautinė, karinė ir politinė organizacija, siekusi atgauti Lietuvos nepriklausomybę ne tik politinėmis, diplomatinėmis priemonėmis, bet ir ginkluotomis karinėmis pajėgomis. LLA įkurta 1941 m. gruodžio mėne ...

                                               

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis yra visos Lietuvos partizanų organizacijos pavadinimas nuo 1949 m. vasario 2 d. Siekė atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę. LLKS apėmė Dainavos, Tauro, Didžiosios kovos, Vyties, Prisikėlimo, Kęstučio partizanų ...

                                               

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija – Lietuvos valstybės teisės aktas, kurį 1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime baigė sudaryti ir pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis. Šiuo dokumentu buvo užtikrintas Lietuvos valstybės tęstinumas ir p ...

                                               

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga – Lietuvos nepriklausomybės siekusi pogrindžio grupė, veikusi sovietų 1940–1941 m. ir nacių 1941–1944 m. okupuotoje Lietuvoje. 1940 m. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga įkurta liberalų ir tautininkų. Leido laikra ...

                                               

Lietuvos laisvės lyga

Lietuvos laisvės lyga, LLL – tautinė, politinė Lietuvos organizacija, kovojusi už Lietuvos Nepriklausomybę nuo SSRS. Įkurta 1978 m. birželio 14 d. kaip pogrindinė organizacija. Siekė atkurti Lietuvos valstybingumą, ugdyti tautinę, religinę, polit ...

                                               

Lietuvos partizanai

Lietuvos partizanai – partizaninės kovos prieš Sovietų Sąjungos valdžią Lietuvoje dalyviai 1944–1953 m. Panašūs antisovietinio pasipriešinimo judėjimai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje susidarė ir kitose sovietų okupuotose valstybėse ir teritori ...

                                               

Lietuvos partizanų sričių ir apygardų atstovų suvažiavimas

Lietuvos partizanų sričių ir apygardų atstovų suvažiavimas – 1949 m. vasario 2-22 d. Balandiškyje ir Minaičiuose vykęs Lietuvos partizanų vadovybių suvažiavimas. Suvažiavimo metu buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, priimti dokumentai, su ...

                                               

Perspektyvos

"Perspektyvos" – antisovietinis pogrindinis periodinis spaudos leidinys, leistas Lietuvoje nuo 1978 m. iki 1982 m. Numerio apimtis – iki 60 p. Iš viso buvo suspėta išleisti 22 numeriai. Juose pateikiami sovietų draustos Lietuvos istorijos faktai, ...

                                               

Ramybės parkas

Ramybės parkas yra Kauno naujamiestyje, Vytauto pr., į šiaurę nuo autobusų stoties. Čia 1847–1959 m. buvo pagrindinės miesto kapinės.

                                               

Vietinė rinktinė

Lietuvos Vietinė rinktinė – 1944 m. vasario 16 d. generolo Povilo Plechavičiaus įkurta sukarinta organizacija Lietuvos valstybei atkurti ir jos sienoms ginti.

                                               

Aukštutinio Reino kronika

Aukštutinio Reino kronika – kronika, parašyta apie XIV a. vidurį vokiečių kalba. Autorius nežinomas. Pagrindinėje dalyje aprašyti 1334–1349 m. įvykiai. Nemažai vietos skirta Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karui su kryžiuočiais. Ypač išsami i ...

                                               

Avramkos metraštis

Avramkos metraštis – metraščių sąvadas, kurį Smolensko vyskupo Josifo nurodymu 1495 m. sudarė raštininkas Avraamka. Parašytas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kanceliarine slavų kalba. Panaudotas 1448 m. Naugardo metraščių sąvadas, Naugardo IV ...

                                               

Banderia Prutenorum

Banderia Prutenorum – Lenkijos istoriko Jano Dlugošo rankraštis, parašytas lotynų kalba XV a. antroje pusėje. Vienas svarbiausių Žalgirio mūšio šaltinių. Iliustravo dailininkas Stanislovas Durinkas. Saugomas Jogailos universitete Krokuvoje.

                                               

Benešo Veitmiliškio kronika

Benešo Veitmiliškio kronika – – istorijos šaltinis, parašytas XIV a. antroje pusėje lotynų kalba. Autorius Čekijos karaliaus dvaro istoriografas Benešas Veitmiliškis. Rašyti kroniką Benešą Veitmiliškį įpareigojo Čekijos ir Vokietijos karalius, Šv ...