Back

ⓘ Lietuvos ežerai. Lietuvoje yra maždaug 2600–2800 natūralių ežerų plotu didesnių nei 0.5 ha. Jų bendras plotas – 880 km². Šalyje taip pat yra virš 3100 mažesnių ..


                                               

Akis (ežeras)

Lietuvos ežerai, pavadinti Akis: Akis – ežeras Kaišiadorių rajone; Akis – ežeras Pabradės seniūnijoje; Akis – ežeras Alytaus rajone; du ežerai Švenčionių rajone Akis – ežeras Magūnų seniūnijoje; Akis - ežeras Aukštadvario seniūnijoje; Akis - ežeras Trakų seniūnijoje, Kasčiukiškių kaime; keturi ežerai Trakų rajone Akis – ežeras Trakų seniūnijoje, vyresnysis vandentakis Margis; Akis – ežeras Trakų seniūnijoje, vyresnysis vandentakis Lukna; Akis – ežeras Vilniaus rajone. Akis – ežeras Vilniaus mieste; Akis – ežeras Varėnos rajone;

                                               

Ilgis

Ilgis – vienas populiariausių vandenvardžių Lietuvoje. Šiuo vardu vadinami ežerai: Ilgis Druskininkų sav.; Ilgis – ežeras Kapčiamiesčio seniūnijoje; Ilgis Anykščių r.; Ilgis – ežeras Veisiejų seniūnijoje, šalia Šadžiūnų kaimo; Ilgis Alytaus r.; Ilgys Rokiškio r., dar vadinamas Ilgiu; Ilgis Ignalinos r.; Ilgis Elektrėnų sav.; Ilgis – ežeras Veisiejų seniūnijoje, šalia Ilgininkų kaimo; trys ežerai Lazdijų rajone Ilgis – ežeras Dubingių seniūnijoje; Ilgis – ežeras Luokesos seniūnijoje; du ežerai Molėtų rajone Ilgis – ežeras Labanoro seniūnijoje, šalia Pasiaurės kaimo; Ilgis – ežeras Pabradės ...

                                               

Ešerinis

Ešerinis tai vienas populiariausių vandenvardžių Lietuvoje. Šiuo vardu vadinami: ežerai Ešerinis Ignalinos sen., pietinis – į pietus nuo Laumiakio ežero; Ešerinis – ežeras Anykščių rajone; Ešerinis Ignalinos sen., šiaurinis – į pietus nuo Laumiakio ežero; Ešerinis – ežeras Elektrėnų savivaldybėje; Ešerinis Ignalinos sen., Dringis-Asalnai – tarp Dringio ir Asalnų ežerų; Ešerinis – trijų ežerų grupė Ignalinos seniūnijoje keturi ežerai Ignalinos rajone; Ešerinis – ežeras Linkmenų seniūnijoje; Septyni ežerai Molėtų rajone; Ešerinis – ežeras Inturkės seniūnijoje; Ešerinis – ežeras Čiulėnų seniū ...

                                               

Grandų botaninis draustinis

Grandų botaninis draustinis – savivaldybės gamtinis draustinis Lietuvoje, Kalvarijos savivaldybėje, 3 km į šiaurės rytus nuo Liubavo, aplink Papiliakalnių kaimą. Įsteigtas 1992 m. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti retų ir nykstančių augalų augavietes. Draustinis yra Natura 2000 tinklo objektas. Saugomos buveinės: ežerai su menturdumblių bendrijomis, natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis, aliuvinės pievos, žemapelkės su šakotąja ratainyte, pelkėti lapuočių miškai.

                                               

Notigalės telmologinis draustinis

Notigalės telmologinis draustinis – valstybinis gamtinis draustinis Lietuvoje, Rokiškio ir Kupiškio rajonuose, 3.5 km į pietvakarius nuo Kazliškio. Apima Notigalės ir Salagalio pelkes. Įsteigtas 1974 m. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti stambų pelkėtų masyvų kompleksą Vidurio Lietuvos žemumoje, jo augalų bendrijas ir gyvūniją. Ežerinės kilmės plynraistėje aukštapelkėje tyvuliuoja 7 ežerai. Draustinyje gausu spanguolių, daug vaivorų, viržių, auga tekšės. Čia galima sutikti juodųjų gandrų, tetervinų, dirvinių sėjikų, plėšriųjų medšarkių, briedžių, šernų, stirnų. Draustinis yra Natura 2 ...

                                               

Ažušilės kraštovaizdžio draustinis

Ažušilės kraštovaizdžio draustinis – valstybinis gamtinis draustinis Lietuvoje, Ignalinos rajone, 2 km į rytus nuo Ignalinos, tarp Girminių, Senojo Daugėliškio, Ažušilės ir Bėčionių. Įsteigtas 1988 m. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Švenčionių aukštumos rytinės dalies ežeruoto moreninio kalvyno kraštovaizdį. Dalis teritorijos paskelbta Natura 2000 objektu – saugomi natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių ir aštrių bendrijomis Viksvojis, Daržinėlė, tarpinės pelkės ir liūnai, žolių turtingi eglynai, pelkėti lapuočių miškai, taip pat – pūslėtosios aldrūnės buveinės.

                                               

Smalvos hidrografinis draustinis

Smalvos hidrografinis draustinis – valstybinis gamtinis draustinis Lietuvoje, Zarasų rajone, 3.5 km į šiaurę nuo Visagino. Apima Smalvos upelio slėnį nuo Smalvo iki Drūkšių ežerų. Įsteigtas 1983 m. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti salpinio slėnio vidutiniškai vingiuotą Smalvos upelį. Teritorija paskelbta Natura 2000 objektu: saugomos buveinės – pelkėti lapuočių miškai, natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių ir aštrių bendrijomis Veikšinis, tarpinės pelkės ir liūnai; ūdrų, raudonpilvių kūmučių, šarvuotųjų skėčių buveinės. Taip pat teritorija svarbi juodųjų žuvėdrų apsaugai.

                                               

Plaštakos hidrografinis draustinis

Plaštakos hidrografinis draustinis – valstybinis gamtinis draustinis Lietuvoje, Anykščių ir Ukmergės rajonuose, 3 km į rytus nuo Žemaitkiemio. Apima Plaštakos upelio slėnį nuo Karališkių ežero iki santakos su Siesartimi. Įsteigtas 1992 m. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti gilaus slėnio mažai vingiuotą Plaštakos upelį. Draustinio teritorija yra Natura 2000 objektas. Ten saugomos šios gamtos buveinės: stepinės pievos, rūšių turtingi smilgynai, šienaujamos mezofitų pievos, paprastojo kūjagalvio buveinės.

                                               

Kamastos kraštovaizdžio draustinis

Kamastos kraštovaizdžio draustinis – valstybinis gamtinis draustinis Lietuvoje, Molėtų rajone, 1.5 km į pietus nuo Žalvarių, tarp Kamastos, Ambraziškių ir Padvario kaimų, apima Kamastos ežero. Įsteigtas 1988 m. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Aukštaičių ežeruoto moreninio kalvyno kraštovaizdį. Draustinio teritorija yra Natura 2000 objektas Vilkaraisčio miškas. Ten saugomos šios gamtos buveinės: aktyvios aukštapelkės, tarpinės pelkės ir liūnai, pelkiniai miškai, plačialapių ir mišrūs miškai.

                                               

Iženo telmologinis draustinis

Iženo telmologinis draustinis – valstybinis gamtinis draustinis Lietuvoje, Kupiškio rajone, 3 km į rytus nuo Šimonių, Šimonių girios šiaurėje, tarp Paižinio, Lipkiškių ir Malvinavos. Apima Iženo pelkę ir Iženo ežerą. Įsteigtas 1974 m. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Vakarų aukštaičių prieškalvėms būdingą Iženo pelkinį kompleksą. Pradžioje įkurtas kaip botaninis draustinis-spanguolynas. Vyrauja pušynai. Jame peri juodasis gandras, gervės, erelis rėksnys, auga gausūs spanguolynai. Įrengtas pažintinis takas.

Lietuvos ežerai
                                     

ⓘ Lietuvos ežerai

Lietuvoje yra maždaug 2600–2800 natūralių ežerų plotu didesnių nei 0.5 ha. Jų bendras plotas – 880 km². Šalyje taip pat yra virš 3100 mažesnių natūralios kilmės ežerėlių, tačiau bendras jų paviršiaus plotas tesudaro 5.34 km². Dalį mažųjų ežerų sudaro senvaginės bei karstinės kilmės vandens telkiniai, kurių skaičius nuolat kinta, todėl tiksliai įvertinti jų skaičiaus neįmanoma. Visi ežerai užima apie 1.37 proc. Lietuvos teritorijos ploto. Be to, šalyje yra apie 1100 dirbtinių tvenkinių, kurie didesni nei 0.5 ha.

Daugiausia ežerų yra Baltijos ir Žemaičių aukštumose, Dainavos ir Neries-Žeimenos žemumose. Ypač ežeringa sritis – Baltijos aukštumų lanko šiaurinė dalis – Aukštaičių aukštuma. Ten susidarę ištisi ežerynai: Molėtų, Dubingių, Zarasų. Aukštaičių aukštumoje telkšo didžiausi Drūkšiai, Dysnai, giliausi Tauragnas, Malkėstaitis, ilgiausi Asveja, Sartai ežerai šalyje. Dzūkų ir Sūduvos aukštumose ežerų grupės mažesnės. Ten susidarę Trakų, Aukštadvario ežerynai bei didžiųjų Sūduvos ežerų grupė. Žemaičių aukštumoje tekšo dideli Platelių, Lūksto, Masčio, Biržulio, Germanto ežerai. Dainavos žemumoje driekiasi Veisiejų ežerynas, o Neries-Žeimenos žemumoje – Ignalinos ežerynas. Didžiausias ežeringumas > 11 % yra šalies šiaurės rytuose, Ignalinos ir Zarasų rajono rytinėje dalyje. Mažiausiai ežerų yra Lietuvos Vidurio žemumoje, mažiau yra eutrofinių labai maistingų, o aukštapelkėse pasitaiko distrofinių nemaistingų ežerų.

                                     

1. Didžiausi ežerai

Trisdešimt didžiausių Lietuvos ežerų:

4226.6 ha Drūkšių ežero priklauso Lietuvai.

Vištyčio ežeras yra 1783 ha ploto ir būtų ketvirtas pagal dydį, bet tik mažesnė jo 543.7 ha ploto dalis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje – didžioji dalis priklauso Rusijai.

                                     
  • ornitologinis rezervatas. 2001 m. ežeras įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Noizydlio ežeras Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI Naha - Omuta
  • Asveja yra vadinami du istoriniai ežerai Vakarinis ežeras kartais vadinamas Dubingių, rytinis  Biliškių vardu. Ežerus jungia sąsiauris  sraunus Stirnos
  • Šiauriniame ežero krante yra Astravas Biržų priemiestis Ežeras dirbtinis, seniausias tvenkinys Lietuvoje Jis yra vienas iš šiaurės Lietuvos karstinio
  • Lietuvos Respublikos Prezidentas  Lietuvos Respublikos valstybės vadovas prezidentas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė Lietuvos
  • nedidelių jūrų mūšių tarp Anglijos ir Vokietijos armijų. Tanganikos ežeras Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII Šalc Toli Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų
  • padėjo pagrindus Lietuvos - Lenkijos unijai. Krėvos sutartimi buvo sudaryta personalinė unija tarp Lenkijos ir Lietuvos tačiau Lietuvoje valdęs Jogailos
  • ilg. 55.40722 23.61556 Baublys, dar vadinamas Antežerių ežeru ežeras vidurio Lietuvoje didžiausias Kėdainių rajone, Krakių seniūnijoje. Yra apie
  • Lietuvos Respublikos teisė  Lietuvos teisinės sistemos dalis, norminė LR teisinės sistemos posistemė. Lietuvos teisė yra priskiriama romėnų - germanų teisės
  • didžiausias ežeras Lietuvoje 4487 ha tyvuliuojantis Zarasų rajono savivaldybės ir Baltarusijos Vitebsko srities pasienyje, 2 km į pietus nuo Lietuvos ir Latvijos
  • 133 š. pl. 74.300 r. ilg. 56.133 74.300 Klirvoterio ežerai arba Skaidriavandeniai ežerai angl. Clearwater Lakes, pranc. Lac à l Eau Claire, kri Wiyâšâkamî
  • Giluičio, Simno ežerai Iš jų suteka Bambenos, Kiaulyčios ir dar 3 upeliai, išteka Dovinė, priklausanti Šešupės baseinui. Žiemą ežeras kartais įšąla iki
Milašiaus telmologinis draustinis
                                               

Milašiaus telmologinis draustinis

Milašiaus telmologinis draustinis – valstybinis gamtinis draustinis Lietuvoje, Ignalinos rajone, 3 km į pietryčius nuo Mielagėnų. Apima Milašiaus ir Puzarauskinės miškus, Milašiaus ežerą ir pelkę. Įsteigtas 1988 m. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Dysnos limnoglacialinei lygumai būdingą Milašiaus pelkę. Teritorija paskelbta Natura 2000 objektu – saugomi natūralūs distrofiniai ežerai, šienaujamos mezofitų pievos, žolių turtingi eglynai, pelkėti lapuočių miškai, pelkiniai miškai.

Baldono geomorfologinis draustinis
                                               

Baldono geomorfologinis draustinis

Baldono geomorfologinis draustinis – valstybinis gamtinis draustinis Lietuvoje, Molėtų rajone, 3.5 km į šiaurę nuo Balninkų, šalia Dapkūniškių, Anykščių rajono paribyje. Apima gilų dubaklonį su Baldono, Keršių, Laumežerio ežerais. Įsteigtas 1988 m. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti gilų ežeruotą dubaklonį Aukštaičių moreninėje aukštumoje. Draustinio teritorija yra Natura 2000 objektas. Ten saugomos šios gamtos buveinės: šienaujamos mezofitų pievos, griovų ir šlaitų miškai.

Vaiskūnų geomorfologinis draustinis
                                               

Vaiskūnų geomorfologinis draustinis

Vaiskūnų geomorfologinis draustinis – valstybinis gamtinis draustinis Lietuvoje, Utenos ir Zarasų rajonuose, 8 km į šiaurės rytus nuo Užpalių, 9 km į pietvakarius nuo Dusetų, tarp Vaiskūnų ir Likančių kaimų. Įsteigtas 1992 m. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti gausių termokarstinių pradubų performuotą reljefą Sėlių aukštumoje. Apima Duvėno, Dumblio, Pilašiaus, Ilgio, Žvirgždžio, Žvirgždelio ežerus.

Indubakių geologinis draustinis
                                               

Indubakių geologinis draustinis

Indubakių geologinis draustinis – valstybinis gamtinis draustinis Lietuvoje, Utenos rajone, 3 km į šiaurės rytus nuo Saldutiškio, Kemešio ežero dešiniajame krante, šalia Indubakių kaimo. Įsteigtas 1971 m. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti ledyno paliktą riedulyną. Rieduliai daugiausia kristaliniai, ledyno atnešti iš Suomijos uolienų masyvų.

Alojos telmologinis draustinis
                                               

Alojos telmologinis draustinis

Alojos telmologinis draustinis – valstybinis gamtinis draustinis Lietuvoje, Kupiškio rajone, 5.5 km į rytus nuo Subačiaus miestelio, Gojaus miške. Apima Alejos ežerą ir pelkę. Įsteigtas 1974 m. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti natūralią Alojos pelkę. Draustinis yra Natura 2000 objektas, apima tarpinių pelkių ir liūnų bei pelkinių miškų buveines.

Avirės hidrografinis draustinis
                                               

Avirės hidrografinis draustinis

Avirės hidrografinis draustinis – valstybinis gamtinis draustinis Lietuvoje, Druskininkų savivaldybėje, 1.5 km į šiaurę nuo Druskininkų, šalia Kaziulių; apima visą Avirės upelio slėnį nuo Avirio ežero iki žiočių Nemune. Įsteigtas 1988 m. Draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti besalpio slėnio mažai vingiuotą Avirės upelį. Dalis draustinio yra Natura 2000 objektas – saugos ūdrų buveinės, vakarų taiga, rūšių turtingi eglynai, aliuviniai miškai.

Users also searched:

didziausi suvalkijos ezerai, lietuvos ežerai, skaidriausias lietuvos ezeras,

...
...
...