Back

ⓘ Marburgas prie Lano – miestas Vokietijos vidurinėje dalyje, Heseno žemėje, į pietvakarius nuo Kaselio, abipus Reino intako Lano upės. ..


Marburgas
                                     

ⓘ Marburgas

Marburgas prie Lano – miestas Vokietijos vidurinėje dalyje, Heseno žemėje, į pietvakarius nuo Kaselio, abipus Reino intako Lano upės.

                                     

1. Istorija

Įsikūrė kelių iš Kelno į Prahą ir nuo Šiaurės jūros Italijos link susikirtimo vietoje, kurią saugojo IX a. – X a. Giso giminės pastatyta pilis. Pirmąkart minimas 1130 m., priklausė Tiuringijos landgrafams. 1140 m. jau buvo miestas – tai atsispindi monetose. 1211 m. gavo privilegijų. Marburge nuo 1228 m. gyveno ir rūpinosi ligoniais šv. Elžbieta Vengrė. Nuo 1248 m. Heseno landgrafų rezidencija. 1527 m. įkurtas pirmasis Europoje protestantų universitetas. 1485–1500 m. ir 1567–1604 m. Heseno-Marburgo landgrafystės centras, dėl žemių daug kariavo su Mainco arkivyskupu. Po 1618–1648 m. Trisdešimties metų karo smuko. Atsigavo po 1866 m. Austrijos-Prūsijos karo, kai buvo prijungtas prie Prūsijos ir Marburgo universitetas tapo regiono akademiniu centru.

                                     

2. Architektūra

  • Marburgo universiteto bažnyčia 1300–1320 m.
  • senieji rūmai 1870–1891 m.
  • Landgrafų rūmai XIII a. – XVI a., dabar Kultūros istorijos muziejus
  • Fizikos instituto rūmai 1917 m.
  • Vėlyvosios gotikos rotušė 1514 m., 1582 m. laikrodis
  • biblioteka 1900 m.
  • Švč. Mergelės Marijos bažnyčia XIII a. – XV a.
  • Šv. Mykolo koplyčia 1270 m.
  • Vienuolynas 1485 m.
  • Gotikinė Šv. Elžbietos Vengrės bažnyčia
  • Marburgo universiteto architektūrinis ansamblis
  • Vėlyvojo ekspresionizmo "Jubiliejaus" statinys 1927 m.
                                     

3. Kultūra, švietimas

Yra Marburgo universitetas; universiteto biblioteka. Aukštoji specialioji archyvistikos mokykla, aklųjų specialioji mokykla su audiobiblioteka; federacinė sutrikusio intelekto žmonių ugdymo ir švietimo ministerija. Vokietijos kilmingųjų archyvas, Vokietijos liaudies pasakojimų centrinis archyvas.

Kultūros istorijos, vaikystės muziejai, universiteto meno ir kultūros istorijos, mineralogijos, kiti muziejai. Brolių Grimų svetainė. Keletas teatrų. Botanikos sodas.

                                     
  • valstybinis veikėjas. Breslaujos vaiskio Jono Rudaminos sūnus. Mokėsi Vilniaus, Marburgo ir Padujos universitetuose. Dalyvavo ATR su Švedija 1600 1629 m. ir ATR
  • nuo 1798 m. lankė Kaselio vidurinę mokyklą. 1803 m. Vilhelmas įstojo į Marburgo universitetą, kur studijavo teisę. 1825 m. Vilhelmas vedė vaistininko dukterį
  • Marburg Elwert 1998 ISBN 3 - 7708 - 1104 - 6 Ulrich Nieß: Hochmeister Karl von Trier: 1311 1324 Stationen einer Karriere im Deutschen Orden. Marburg Elwert
  • hermeneutikos teoretikas, vienas reikšmingiausių XX a. mąstytojų, Marburgo universiteto profesorius. Lankė gimnaziją Konstancoje, Fribūre. M. Heideggerio
  • Rudolf A. Mark: Galizien unter österreichischer Herrschaft, Herder - Verlag, Marburg 1994, Seite 3 Jan Fellerer: Mehrsprachigkeit im galizischen Verwaltungswesen
  • Scriptores rerum Prussicarum, Band 2, Teil VI Die Chronik Wigands von Marburg Originalfragmente, lateinische Uebersetzung und sonstige Überreste, Beilage
  • Provincija smarkiai nuniokota Angolos pilietinio karo metu. 2004 m. siautė Marburgo viruso epidemija. Provincija išsidėsčiusi plynaukštėje, gausioje vario
  • Broliai Grimai. Pasakų rinkimą 1803 m. paskatino brolių Grimų pažintis Marburgo universitete su Romantikos tyrinėtoju Clemens Brentano ir Achim von Arnim
  • 1670 m. Evangelikas reformatas. Studijavo Karaliaučiaus, Heidelbergo ir Marburgo universitetuose Vokietijoje, Altdorfo universitete Šveicarijoje, Paduvos
  • išvydo ir gandas tuo tarpu kai Vygandas Marburgietis Wigand von Marburg 1365 1409 m. yra seniausias žinomas šio vardo kilmės šaltinis Lietuvoje 
  • slėnis 13 metų neteko vieno iš tėvų. 1795 m. pradėjo teisės studijas Marburge dėstytojai Anton Bauer 1772 1843 Vokietijos baudžiamosios teisės
  • 497 - 524. Hannig: Struktur und Funktionsweise des Bundespräsidialamts, Marburg 2005. Spath: Das Bundespräsidialamt, 5. Auflage, Düsseldorf 1993 Bundespräsidialamt

Users also searched:

...
...
...