Back

ⓘ Libijos geografija. Libija šiaurės vakaruose ribojasi su Tunisu sienos ilgis 459 km, vakaruose – su Alžyru 982 km, pietuose – su Nigeriu 354 km ir Čadu 1055 km, ..


Libijos geografija
                                     

ⓘ Libijos geografija

Libija šiaurės vakaruose ribojasi su Tunisu sienos ilgis 459 km, vakaruose – su Alžyru 982 km, pietuose – su Nigeriu 354 km ir Čadu 1055 km, pietryčiuose – su Sudanu 383 km, rytuose – su Egiptu 1150 km. Viduržemio jūros kranto linijos ilgis 1770 km. Plotas 1 759 540 km². 6.42 mln. gyv. 2010 m. Sostinė – Tripolis 1.2 mln. gyventojų, 2006 m. Suskirstyta į 32 muchafazas.

Viduržemio jūros kranto linija mažai vingiuota, vidurinėje dalyje yra Sirto įlanka. Libijos didumą užima 200–600 m aukščio plynaukštė, jos vidurinėje dalyje yra al Harudž al Asvado, pietryčiuose – al Uvainato vulkaniniai masyvai, šiaurės rytuose – al Achdaro kalnai, pietuose – Tibesčio kalnai 2286 m, Betės kalnas; aukščiausias Libijoje. Šiaurėje yra žemiausia Libijos vieta – Ghuzajilo druskožemis 47 m žemiau jūros lygio. Pakrantėje – pajūrio žemumos, didžiausia – al Džifara Libijos šiaurės vakaruose. Apie 90% Libijos teritorijos užima Sachara; jos dalys: vakaruose – smėlingosios Ubario ir Murzuko dykumos, rytuose – Kalanšijų seryras, smėlingoji Libijos dykuma, pietuose – žvirgždingoji Tibesčio dykuma, vakaruose – akmeningoji al Hamada al Hamra.

                                     

1. Klimatas

Klimatas tropinis žemyninis, pajūryje – mediteraninis. Sausio vidutinė temperatūra Libijos šiaurėje 10–12 °C, pietuose 18 °C, liepos 24–27 °C ir 35 °C. Paros temperatūros svyravimų amplitudė būna iki 45 °C. 1922 m. rugsėjo 13 d. al Azizijoje, į pietvakarius nuo Tripolio, užregistruota aukščiausia Žemės paviršiuje 57.8 °C temperatūra. Al Achdaro kalnuose per metus iškrinta 540 mm sausasis laikotarpis trunka 7 mėnesius, pajūrio žemumose – 200–300 mm 8–9 mėnesius, dykumose – 5 mm 11–12 mėnesių kritulių. Dažnai pučia karšti sausi vėjai.

                                     

2. Vandenys

Nuolatinių upių nėra. Į Sirto įlanką įteka Zamzamo, Bai al Kabiro vadės. Prie aš Šati, as Zalafo, an Našu vadžių įsikūrusios oazės. Gausu požeminio vandens; ten, kur jis arti paviršiaus, susidariusios oazės; didžiausia oazė – al Kufra. Drėkinama 4 700 km² žemės naudmenų.

                                     

3. Geologija

Libijoje vyrauja smėlingųjų ir akmeningųjų bei molingųjų ir akmeningųjų dykumų dirvožemiai pradžiažemiai. Libijos šiaurės vakaruose yra kalciažemių, Sirto įlankos pakrantėje – salpžemių ir druskožemių, šiaurės rytuose – rudžemių.

1956 m. atrasta naftos ir gamtinių dujų telkinių, naftos ištekliai 36 mlrd. barelių, gamtinių dujų – 657 mlrd. m³. Didžiausi naftos telkiniai yra Sirto įlankos pakrantėje, Libijos vakaruose Gadamiso savivaldybė ir šiaurės vakaruose Tripolio apylinkėse. Didžiausias gamtinių dujų telkinys – Chateiba ištekliai 339 mlrd. m³; Sirto įlanka pakrantė. Libijoje dar kasama geležies rūda, druska, klintys, molis, siera, gipsas.

                                     

4. Gamta

Al Achdaro kalnuose auga akacijos, makijos krūmai, kedrai. Toliau į pietus – žemos dygios žolės ir krūmokšniai. Dykumose augalija reta.

Gyvūnija skurdi: vyrauja ropliai gyvatės, driežai, skorpionai. Šiaurėje veisiasi hienos, šakalai, gazelės, lapės, kiškiai, šernai. Oazėse peri paukščiai. Nykstantys gyvūnai: gepardai, adaksai, kuolingos Numenius tenuirostris, smiltpelės mažylės visi saugomi.

                                     
  • ʿAkākus kalnagūbris pietvakarių Libijoje Sacharos dykumoje. Driekiasi į rytus nuo Gato miesto, šiaurės link, lygiagrečiai Libijos - Alžyro sienai. Tadrart Akakusas
  • m. Vilniuje įkūrė Baleto institutą. Gastrolių geografija Vokietija, Bulgarija, Egiptas, Sirija, Libija Graikija, Italija, Mongolija. Aurora, Piotras
  • slėnio vadinama Libijos dykuma. Ši dykuma užima 2 3 šalies teritorijos. Libijos dykumos šiaurinėje dalyje yra santykinai žemas Libijos plokščiakalnis
  • skirstomi į subprefektūras. Čado regionai: Pagrindinis straipsnis Čado geografija Čadas apima rytinę Čado lygumos dalį ir didžiausią Čado ežero dalį. Čado
  • departamentas Niamėjus sostinės rajonas Pagrindinis straipsnis Nigerio geografija Nigeris yra Vakarų Afrikos valstybė, neturinti išėjimo prie vandenyno
  • Harudžas arab. هروج yra didelis vulkaninis laukas, centrinėje Libijos dalyje, užimantis 45 000 km² plotą. Harudžo vulkaniniame lauke yra apie 150 ugnikalnių
  • Jemenas Jordanija Jungtiniai Arabų Emyratai Kataras Komorai Kuveitas Libanas Libija Marokas Mauritanija Omanas Palestina Sirija Sudanas Tunisas Vakarų Sachara
  • Bangenė - Aivera P.Olimpas CBet - KKSC Raseiniai Tauragė U.Olimpas Rivile VDU Komandų geografija 2020 - 2021 m. sezono RKL A divizione 2020 2021 m. sezone RKL B divizione
  • dalyje vyrauja dykuminis klimatas: šiaurės vakaruose yra beveik negyvenama Libijos dykuma, o šiaurės rytuose  Nubijos dykuma. Jas skiria siaura ir vingiuota
  • Toliau driekiasi per Darfūro regioną Šiaurės Darfūrą kol užsibaigia Libijos dykumos smėlynuose. Hovaro vadis yra Geltonojo Nilo liekana. Ši upė tekėjo

Users also searched:

...
...
...