Back

ⓘ Straubliuočiai. Visiems straubliuočių būrio atstovams būdingas siurbiamasis burnos aparatas. Straubliuką sudaro pailgėjusios mandibulės ir maksilės, kurias apsu ..


Straubliuočiai
                                     

ⓘ Straubliuočiai

Visiems straubliuočių būrio atstovams būdingas siurbiamasis burnos aparatas. Straubliuką sudaro pailgėjusios mandibulės ir maksilės, kurias apsupa pakitusi apatinė lūpa. Toks burnos aparatas pritaikytas pradurti audinius dažniausiai augalų ir siurbti skysčius. Panašų burnos aparatą turi straubliuočiams giminingi tripsai ir utėlės, bet šios šeimos lengvai atskiriamos pagal kitus požymius.

Priekiniai sparnai arba plėviški, arba prie pagrindo sukietėję blakės. Sparnai sudedami stogiškai arba plokščiai. Užpakaliniai sparnai visada plėviški ir dažniausiai trumpesni už priekinius.

Antenos dažniausiai iš 5 segmentų, letenėlės – iš 3 arba mažiau.

                                     

1. Gyvenimo ciklas ir ekologija

Straubliuočių metamorfozė nepilna, t. y. iš kiaušinėlių išsirita į suaugėlius panašūs jaunikliai, nėra lėliukės stadijos. Tai didžiausias nepilnos metamorfozės vabzdžių būrys – kitiems gausiausiems būriams būdinga pilna metamorfozė su kirmėliškomis lervomis ir lėliukės stadija.

Amarams būdinga partenogenezė, kuomet neapvaisintos patelės gimdo savo klonus.

Didžioji dalis straubliuočių – augalėdžiai. Likusios dalies dauguma – plėšrūnai. Yra ir kraujasiurbių parazitų.

Dalis straubliuočių prisitaikė prie vandeninio gyvenimo būdo vandens skorpionai, nugarplaukos, arba gyvena ant vandens paviršiaus vandeniniai čiuožikai. Pastarosios šeimos gentis Halobates – vieninteliai jūriniai vabzdžiai.

                                     

2. Sistematika

Seniau straubliuočiai buvo skaidomi į 2 būrius - lygiasparnius Homoptera ir blakes Heteroptera. Vėliau nustatyta, kad kartu su amarais lygiasparniams priskirti cikadiniai iš tiesų giminingesni blakėms, nei amarams, o blakinukės užima tarpinę padėtį tarp jų. Todėl šiuo metu lygiasparniai ir blakės sujungti į vieną būrį su keliais dažniausiai 4 pobūriais:

  • Infrabūrys Cicadomorpha
  • Infrabūrys Fulgoromorpha – kartais šie infrabūriai išskiriami kaip atskiri pobūriai.
  • Cikadiniai Auchenorrhyncha
  • Amariniai Sternorrhyncha
  • Blakės Heteroptera
  • Blakinukės Coleorrhyncha
                                     
  • skiemenuodamas ištardavo savo vardą straublio galu burnoje Я - aš Ба ты р - Batyr vardą ištardavo apmąstydamas ir švelniai straublio galu burnoje Батыр
  • vabalų Coleoptera šeima. Vabalai mažo ir vidutinio dydžio, panašūs į straubliukus Pagrindiniai požymiai atskirti nuo staubliukų tai, kad jų antenos nealkūniškos
  • Blakinukės Peloridiidae straubliuočių būrio šeima. Tai smulkūs 2  4 mm plokšti, sunkiai pastebimi vabzdžiai. Sutinkami Patagonijoje, Naujojoje
  • naudojamas nuo 1993 m. Visą herbą iš abiejų pusių supa liūtai su dramblio straubliais Savo letenose abu gyvūnai laiko penkių skirsnių skėčius. Herbo viduryje
  • afrikinis savaninis dramblys. Nuo azijinio dramblio skiriasi šiais požymiais: straublio gale yra dvi priešpriešiais esančios į pirštą panašios išaugos, ausys
  • Kinivarpos Scolytinae straubliukų Curculionidae pošeimis. Šio pošeimio vabalai dar vadinami kirmgraužomis, trandžiais, trynelėmis ir kt. liaudiškais
  • Žiedgraužiai Anthonomus straubliukų Curculionidae šeimos vabalų gentis. Lietuvoje yra apie 10 rūšių: Anthonomus pedicularius Obelinis žiedgraužis
  • Blakės Heteroptera straubliuočių būrio Hemiptera pobūris. Sistematika gana paini, todėl pasaulyje nurodoma esant 40 - 80 tūkst. rūšių. Lietuvoje šiuo
  • Cikadiniai Cicadomorpha straubliuočių Hemiptera infrabūrys. Vabzdžiai smulkūs ir vidutiniai, vasarą dažnai aptinkami pievose ant žolių ir ant krūmų
  • gyvosiomis fosilijomis Gyvūnai panašūs į kiaules, bet turi trumpą ir judrų straublį kuris susiformavo nosiai suaugus su viršutine lūpa. Kūnas aptakus, todėl

Users also searched:

...
...
...