Back

ⓘ Irako geografija. Irakas yra Artimuosiuose Rytuose. Bendras jo sausumos sienų ilgis – 3631 km. Ribojasi su Iranu 1458 km, Jordanija 181 km, Kuveitu 242 km, Saud ..


Irako geografija
                                     

ⓘ Irako geografija

Irakas yra Artimuosiuose Rytuose. Bendras jo sausumos sienų ilgis – 3631 km. Ribojasi su Iranu 1458 km, Jordanija 181 km, Kuveitu 242 km, Saudo Arabija 814 km, Sirija 605 km, Turkija 331 km. Kranto linijos ilgis – 58 km. Pakrantėje yra koralų rifų.

                                     

1. Paviršius

Didžiąją šalies dalį užima Mesopotamijos žemuma, kuri skiriama į dvi dalis: Aukštutinę Mesopotamiją, kurią užima kalvota plynaukštė, vadinama Džazira ir Žemutinę Mesopotamiją, kurią sudaro plokščia aliuvinė lyguma aukštis mažiau kaip 100 m. Kalnuota yra šiaurės rytinė šalies dalis – Irako Kurdistanas. Čia yra Kurdistano kalnų dalis ir Zagroso priekalnių vakarinis pakraštys. Šiuose kalnuose, ties siena su Iranu, stūkso aukščiausia šalies vieta – Šecha Daro kalnas 3611 m.

Džazirą šiaurėje juosia Sindžaro 1463 m, rytuose – Makchulio, Hamrino kalnagūbriai.

                                     

2. Klimatas

Klimatas šalies šiaurėje pereinamasis iš Viduržemio jūros tipo į žemyninį subtropinį, pietuose – žemyninis atogrąžų. Irake būdinga karšta ir sausa vasara, šilta lietinga žiema. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra 10–13 °C, liepos 32–35 °C. Žiemą kalnuose sninga, žemiausia temperatūra –18 °C. Šalies šiaurėje per metus iškrinta iki 500 mm, Kurdistano kalnuose – iki 1000 mm, pietuose – iki 160 mm, pietvakariuose – iki 100 mm kritulių daugiausia gruodžio–sausio mėnesiais. Vasarą dažnos smėlio audros.

Aukščiausia užfiksuota temperatūra: +52 °C Nasirija, 2011 m. rugpjūčio 2 d.

                                     

3. Vidaus vandenys

Didžiausios Irako upės yra Tigras ilgis Irake 1418 km ir Eufratas 1233 km; žemupyje jos susilieja ir sudaro Šat al Arabą, kuris įteka į Persijos įlanką. Šiaurės Irake teka Tigro ir Eufrato intakai – Chabūras, Didysis Zabas, Mažasis Zabas, Adhaimas, Dijala. Irako pietvakariuose daug vadžių; didžiausios – Chauranas 380 km, druskingas Milho ežeras, Ghadafas, Ubaijidas. Mesopotamijos žemumoje gausu ežerų; didžiausi: Chamaras, Tartaras dirbtinis. Kurdistane yra didžiausias šalyje Dukano tvenkinys. Mažesnių tvenkinių, drėkinamųjų kanalų gausu visoje Mesopotamijos žemumoje. Aplink Šat al Arabą yra dideli pelkynų plotai Mesopotamijos maršos.

                                     

4. Dirvožemiai

Irako vakaruose ir šiaurės vakaruose vyrauja akmeningi ir žvyringi kalciažemiai, Džaziros plynaukštėje – kaštonžemiai, Mosulo apylinkėse – verstžemiai, Kurdistano kalnuose – gipsažemiai, Mesopotamijos žemumoje – druskožemiai, kurie dėl intensyvios žemdirbystės sukultūrėjo ir tapo trąšažemiais, Tigro ir Eufrato slėniuose – salpžemiai, Mažojo Nefudo dykumoje – smėlingi pradžiažemiai.

                                     

5. Gyvoji gamta

Mesopotamijos žemumos pietuose veši nendrynai, meldynai, paupiuose auga gluosniai, tuopos, toliau aplink – datuliniai finikai, oleandrai, akacijos, halofitai. Džaziros plynaukštėje būdingas stepių, pusdykumių kraštovaizdis. Vakaruose ir pietvakariuose plyti Sirijos dykuma ir Arabijos dykuma.

Kurdistane būdingos stepės su dygiais krūmynais, o kalnuose auga ąžuolai, pušys, eglūnai, gluosniai, tuopos.

Gyvūnija panaši į kitų Artimųjų Rytų šalių, tačiau prie pelkynių gamta įvairesnė. Irake gausu graužikų, roplių varanų, gyvačių, vabzdžių yra platinančių ligas uodų.

Tigro ir Eufrato tarpupio pelkėta Ahvaro teritorija pietų Irake įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

                                     
  • bādiyat ash - shām dykuma Artimuosiuose Rytuose, Sirijos, Jordanijos, Irako ir Saudo Arabijos teritorijose. Užima 1 mln. km² plotą. Plyti 500 800 m
  • konfrontacija su TSRS. 1980 m. kilo Irano - Irako karas dėl naftos telkinių Persijos įlankoje. Vakarų ir arabų šalių remiamas Irakas įsiveržė į Iraną, naikino taikius
  • Eufrato ir Tigro žemupiuose, t. y. žemutinėje Mesopotamijoje, tarp dabartinio Irako miesto Bagdado ir Persijos įlankos. Kultūrinis šios derlingos žemumos centras
  • žemdirbystei tinkama priekalnių zona, besidriekianti nuo Libano per Siriją ir Iraką iki Husistano pietvakarių Irane, forma primenanti pusmėnulį. Regione pakanka
  • dalis nuo 1967 m. yra okupuota Izraelio. Pagrindinis straipsnis: Sirijos geografija Siriją sudaro trys svarbiausios geografinės sritys. Vakarinę dalį užima
  • šiaurinė Medija Persijos Irakas - Irano kalnyno vakarinė dalis, senovės pietinė Medija Jazdas - į pietus nuo Persijos Irako Kermanas - į pietus nuo
  • regionas, esantis į pietus nuo Haburo upės dabartinio Irako šiaurėje. Jis dalinai atitinka Irako Dahuko guberniją. Taip pat to paties pavadinimo pusiau
  • Vienu svarbiausių jo mokslinių darbų buvo veikalas Lietuvos augalų geografija kuris parengtas užsienyje liko nepublikuotas. Suformulavo pagrindinius
  • Muchafazos padalintos į 52 nahijas. Pagrindinis straipsnis Jordanijos geografija Jordanijoje trys ryškios geografinės zonos: vakaruose  Jordano slėnis
  • Bangenė - Aivera P.Olimpas CBet - KKSC Raseiniai Tauragė U.Olimpas Rivile VDU Komandų geografija 2020 - 2021 m. sezono RKL A divizione 2020 2021 m. sezone RKL B divizione
  • Moresnetas - siena gyvavusi 1815 - 1919 metais. Irakas Saudo Arabija, Kuveitas ir Neutrali zona tarp Irako ir Saudo Arabijos - siena gyvavusi 1922 - 1981
  • Yerushalayim Pietų apygarda Mehoz HaDarom Pagrindinis straipsnis Izraelio geografija Iš šiaurės į pietus šalis ištįsusi per 470 km, plačiausia šalies vieta
  • Emyratai dar dalinami į gubernijas. Pagrindinis straipsnis Saudo Arabijos geografija Nepaprastas karštis yra būdingas Saudo Arabijos klimatui. Temperatūra

Users also searched:

hibridinis karas vikipedija, jav kariniai konfliktai, karas sirijoje 2019, kodel kyla karas,

...
...
...