Back

ⓘ Lietuvos politinės partijos – pagal 1990 m. rugsėjo 25 d. Seimo priimtą Politinių partijų įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio ..


                                               

Liberalų demokratų partija

Liberalų demokratų partija rečiau Demokratų liberalų partija yra daugybės pasaulio politinių partijų pavadinimo dalis. Dabartinės tokios partijos: Rumunija – Demokratų liberalų partija Ukraina – Ukrainos liberalų demokratų partija Rusija – Rusijos liberalų demokratų partija Makedonija – Liberalų demokratų partija Malaizija – Liberalų demokratų partija Jungtinė Karalystė – Liberalai demokratai Jungtinė Karalystė Mozambikas – Mozambiko liberalų demokratų partija Moldova – Moldovos liberalų demokratų partija, Padniestrės liberalų demokratų partija Japonija – Liberalų demokratų partija Uzbekis ...

Lietuvos politinės partijos
                                     

ⓘ Lietuvos politinės partijos

Lietuvos politinės partijos – pagal 1990 m. rugsėjo 25 d. Seimo priimtą Politinių partijų įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę.

                                     

1.1. Istorija Lietuvos politinės partijos iki 1918 m.

Nors pirmosios politinės partijos Europoje pradėjo kurtis Jungtinėje Karalystėje dar XVII a., Lietuvoje dėl įvairių priežasčių jos pradėjo atsirasti tik XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje ir tai visų pirma susiję su tuo metu vykusiu lietuvių tautiniu atgimimu.

1896 m. A. Domaševičiaus ir A. Moravskio iniciatyva susikūrė pirmoji politinė organizacija – Lietuviška socialdemokratų partija LSDP vėliau jos pavadinimas keletą kartų kito – 1902 m. Lietuvių socialdemokratų partija, o nuo 1905 m. ji galutinai gavo Lietuvos socialdemokratų partijos vardą, kuri savo programoje pirmoji įrašė Lietuvos Nepriklausomybės siekį.

1897 m. spalio 7 – 9 d. žydų socialdemokratų grupių atstovų suvažiavime Vilniuje įkurta žydų socialistų partija "Visuotinė Rusijos ir Lenkijos žydų darbininkų sąjunga" nuo 1903 m. – Visuotinė Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos žydų darbininkų sąjunga arba Bundas.

1902 m. – "Varpas" ir "Ūkininkas" bendradarbių suvažiavime K. Griniaus, J. Šaulio, P. Višinskio ir kitų iniciatyva įkurta pirmoji demokratinė ir liberali Lietuvių demokratų partija LDP nuo 1906 m. ji gavo Lietuvos demokratų partijos pavadinimą, 1905 m. jos sparnas – Lietuvos valstiečių sąjunga LVS.

Mindaugas Tamošaitis pastebi, kad "visuomenei vis labiau skaidantis, palaipsniui pradėjo kurtis ir kitos partijos, kurių masinis kūrimasis sutapo su Pirmojo pasaulinio karo pabaiga ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu".

                                     

1.2. Istorija Politinės partijos nepriklausomoje Lietuvos valstybėje 1918–1940 m.

1936 m. autoritarinė A. Smetonos valdžia uždarė Lietuvių krikščionių demokratų partiją, Lietuvos socialdemokratų partiją, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą, kitas partijas ir jų padalinius. Toliau veikė tik Lietuvių tautininkų sąjunga.

                                     

1.3. Istorija Politinės partijos Lietuvoje ir išeivijoje SSRS okupacijos ir aneksijos metais

1940–1988 m. Lietuvoje egzistavo prievarta įdiegta sovietinė politinė sistema, kurioje veikė tik Lietuvos komunistų partija.

                                     

2. Lietuvos politinių partijų teisinis reguliavimas

Lietuvos politinių partijų veiklą nuo 1990 m. rugsėjo 29 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymas. Pagal šį įstatymą politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip du tūkstančius steigėjų – LR piliečių, sulaukusių 18 metų. Šie savo ar savo atstovų suvažiavime susirinkime, konferencijoje turi priimti politinės partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus, taip pat priimti sprendimą dėl buveinės.

Politinės partijos steigėjai nuo politinės partijos įregistravimo Juridinių asmenų registre tampa jos nariais. Tuo pačiu metu LR pilietis gali būti tik vienos LR įregistruotos politinės partijos steigėju ar nariu.

Draudžiama steigtis ir veikti politinėms partijoms, kurių steigimo ar programiniuose dokumentuose propaguojama ar veikloje praktikuojama rasinė, tautinė, religinė, socialinė nelygybė ir neapykanta, autoritarinio ar totalitarinio valdymo, valdžios užgrobimo prievarta metodai, karo ir smurto propaganda, žmogaus teisių bei laisvių, viešosios tvarkos pažeidimai, kitokios idėjos bei veiksmai, prieštaraujantys Konstitucijai, Lietuvos Respublikos įstatymams ir nesuderinami su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis.

Politinės partijos gali steigti filialus, atstovybes ir kitus struktūrinius padalinius, tačiau politinės partijos filialai, atstovybės ir kiti struktūriniai padaliniai nėra juridiniai asmenys.

Politinės partijos pertvarkomos, pasibaigia reorganizuojamos ar likviduojamos Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

                                     

3. Registruotos politinės partijos

2019 m. kovo 3 d. Lietuvoje buvo 24 veikiančios partijos, 2 partijos turėjo teisinį statusą "likviduojama", 3 partijoms buvo inicijuojamas likvidavimas Registro tvarkytojo iniciatyva.

                                     

4. Politinėms partijoms priklausantys nariai

Pagal duomenis, kuriuos politinės partijos Teisingumo ministerijai pateikė iki 2019 m. kovo 1 d., politinėms partijoms Lietuvoje priklausė 112158 žmonės.

                                     

5. Politinės partijos Seime

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.

Iš 37 registruotų Lietuvos partijų po 2007 m. vasario 25 d. savivaldybių rinkimų Lietuvos politinėje sistemoje realiai veikė Seime bei savivaldybėse 18 partijų.

                                     
  • Lietuvių nacionalistų partija voldemarininkų vadovauta radikali Lietuvos nacionalistinės krypties politinė partija Ji vienintelė iš Lietuvos partijų
  • yra Europos liaudies partijos narė. Tėvynės sąjunga Lietuvos konservatoriai įkurta 1993 m. gegužės 1 d., kaip Sąjūdžio politinės veiklos tęsėja. Ji 1996 - 2000
  • Lietuvos žaliųjų partija LŽP Lietuvos politinė partija įregistruota 2011 m. gegužės 11 d. Vilniuje, Šermukšnių g. 6A. Partijos pirmininkė: Ieva Budraitė
  • užbaigus Lietuvos socialdemokratų partijos apklausą dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos koalicijos, partijos taryba
  • 1918 1991 m. veikė Lietuvos komunistų partija Nepriklausomoje Lietuvoje ji veikė nelegaliai. 1940 1991 m. ji buvo Tarybų Sąjungos komunistų partijos sudėtinė dalis
  • pensininku prisistatantis V. Kadžys kvietė Lietuvos pensininkus prisidėti prie naujai kuriamos politinės partijos Naujos organizacijos atsiradimą paskatino
  • partijos įstatai ir programa, o partijos pirmininku išrinktas Albinas Vaižmužis. Lietuvos valstiečių sąjunga pervadinta į Lietuvos valstiečių partiją
  • organizacijos pavadinimas  sąjunga vietoje partijos reiškė naują šios politinės jėgos pobūdį: užuot buvusi partija kuri skaldo lot. pars  dalis ji siekė
  • Lietuvos ūkio partija LŪP Lietuvos politinė partija Partijos pirmininkas nuo 1995 m. Klemensas Šeputis. Įkurta 1995 m. spalio 14 d. Steigiamajame suvažiavime
  • NACIONALINIO SUSIVIENIJIMO. Politinės tautos steigimo keliu: programinių nuostatų ir veiksmų apžvalga 2016 2019 Steigiamos partijos Nacionalinis susivienijimas

Users also searched:

lietuvos partijos 2020 sarasas, populiariausios lietuvos partijos, žemaičių partija,

...
...
...