Back

ⓘ Lietuvos visuomenė - Lietuvos demografija, Visuomenė, Mokykla ir visuomenė, žurnalas, Darbo visuomenė, Lietuvos sporto universitetas ..


                                               

Lietuvos demografija

Lietuvos gyventojai – asmenys, kurių gyvenamoji vieta yra Lietuvos valstybės teritorijoje. Nuo Lietuvos Respublikos piliečių gyventojai skiriasi tuo, kad pirmieji turi pilietybę, kartu ir pilietines teises bei pareigas ir dėl to, pavyzdžiui, gali dalyvauti rinkimuose, o antrieji, pavyzdžiui, apatridai, nebūtinai yra piliečiai.

                                               

Visuomenė

Visuomenė – tam tikroje teritorijoje gyvenančių asmenų visuma, socialinių santykių sankloda. Dar kitaip sociologijoje visuomenė yra vadinama sociumu. Visuomenė kaip organizacijos forma yra būdinga žmonėms. Tai ypatinga žmonių grupė, kuri sieja tam tikrą asmenų ratą socialiniais ryšiais. Visuomenė yra žmonių koncentracijos pasekmė, kurią formuoja tokie reiškiniai kaip religija, tradicijos, valstybė. Ją taip pat formuoja ir tokie faktoriai kaip regiono ar bendruomenės geografinė padėtis, mokslo laimėjimai, kuriuos atspindėti gali architektūra, ekonominė situacija ir t. t.

                                               

Mokykla ir visuomenė

Leido nuo Lietuvos mokytojų profesinė sąjungos atsiskyrusi Lietuvos mokytojų pedagoginė draugija "Naujoji mokykla". Pirmąjį numerį rugsėjo mėn. išleido Petras Augustinaitis, Juozas Geniušas, Antanas Purėnas, Vincas Ruzgas, Peliksas Šinkūnas, Juozas Žiugžda. Spausdino "Žaibo" spaustuvė Kaune. Išėjo 31 numeris. Nagrinėjo mokyklų reformos, švietimo sistemos, mokymo metodikos, mokinių estetinio, dorinio ugdymo, kūno kultūros klausimus, svarstė šalies ekonomikos, politikos ir kultūros problemas, aptarė naujus mokymo metodus. Bendradarbiavo: Jurgis Ambraška, Alfonsas Gučas, Augustinas Jakučionis ...

                                               

Visuomenė (žurnalas)

Leido Lietuvos socialdemokratų partija ir Alina-Ona Paulauskytė. Spausdino Vilniaus spaustuvė Vilniuje. Išėjo 20 numerių. Nuo 1912 m. vasario 10 d. vietoje "Visuomenės" išėjo vienkartis leidinys "Žvilgsnis". Rašė apie visuomenės socialinius, kultūros reiškinius, ragino aktyviau dalyvauti visuomenės veikloje. Paskelbė straipsnių iš literatūros ir kritikos istorijos. Aktyviausi bendradarbiai – Vaclovas Biržiška oficialus žurnalo leidėjas, Vincas Čepinskis, Stasys Matulaitis. Redagavo V. Liandsbergienė, faktiškai – Mykolas Biržiška ir Augustinas Janulaitis.

                                               

Darbo visuomenė

Leido Lietuvos socialdemokratų partijos CK 32 puslapių kartą per mėnesį. Spausdino "Raidės" spaustuvė Kaune. Išleista 14 numerių. Informavo apie šalies ir pasaulio įvykius, rašė apie LSDP veiklą, nagrinėjo socialdemokratų patirtį kitose šalyse, spausdino užsienio šalių spaudos straipsnius, skelbė recenzijas. Redaktorė Ona Leonaitė-Kairienė.

                                               

Lietuvos sporto universitetas

Lietuvos sporto universitetas – valstybinė universitetinė aukštoji mokykla, turinti sporto, fizinio ugdymo, reabilitacijos ir sveikatinimo mokslų kryptį.

                                               

Lietuvos TSR valstybinė premija

LTSR valstybinė premija – Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos aukščiausias įvertinimas už Lietuvoje atliktus žymius mokslo ir technikos darbus, socialistinio lenktyniavimo laimėjimus, literatūros ir meno kūrinius.

                                               

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – Lietuvos Vyriausybės pagrindinė institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendinanti valstybės politiką šiose srityse. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija vykdo valstybės valdymo funkcijas viešojo saugumo, valstybės sienos apsaugos, valstybės pagalbos esant ekstremaliai situacijai ir civilinės saugos, migracijos procesų kontrolės, viešojo administravimo ir valstybės valdymo sistemos reformos, vietos savivaldos plėtros, regionų plėtros, valstybės tarnybos sistemos kūrimo ...

                                               

Atviros Lietuvos Fondas

Atviros Lietuvos Fondas, ALF – 1990 m. JAV finansininko George Soroso įkurta nepriklausoma, nevyriausybinė, nepelno organizacija, kuri iki 2008 m. taip pat veikė kaip paramos fondas. ALF yra vienas iš daugiau nei penkiasdešimties G. Soroso įkurtų fondų ir organizacijų Rytų ir Vidurio Europoje, Azijoje, Afrikoje. Visus fondus sieja atviros visuomenės idėja, jie bendradarbiauja, dalijasi patirtimi, vykdo bendras programas, tačiau išlieka savarankiški. 2015 m. ALF atnaujino savo veiklą. Organizacijos veiklos tikslai – plėtoti veiklą pilietinės visuomenės, švietimo, mokslo, kultūros, teisės, ž ...

                                               

Mykolo Romerio universitetas

Mykolo Romerio universitetas – veikianti valstybinė aukštoji mokykla. Universitetas pavadintas Lietuvos konstitucinės teisės patriarcho Mykolo Romerio vardu. Universitete studijuoja apie 7500 studentų ir klausytojų. 21 MRU studijų programa yra vykdoma anglų kalba. Mykolo Romerio universitetas – daugelio tarptautinių organizacijų narys, aktyviai bendradarbiaujantis su daugiau nei 150 pasaulio universitetų. Universiteto rektorius prof. dr. Inga Žalėnienė Vicerektorius doc. dr. Saulius Spurga Senato pirmininkas doc. dr. Romas Prakapas Vicerektorė akademiniams reikalams prof. dr. Regina Valutytė

                                               

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija – valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga – nacionalinių radijo ir televizijos programų transliuotojas bei internetinė naujienų tarnyba. Transliuoja tris radijo programas – "LRT Radijas" daugiausia dėmesio skiria aktualijoms ir populiariai muzikai, "LRT Klasika" – kultūrinėms laidoms ir klasikinei muzikai, jaunimui skirta "LRT Opus" groja nekomercinę muziką. Lietuvos televizija susideda iš programų "LRT televizija" ir "LRT Plius". Visos šios programos taip pat transliuojamos ir internetu. Užsienyje gyvenantiems lietuviams palydovu ...

                                               

Lietuvos Nepriklausomybės Aktas

Lietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad atkuriama Lietuvos Valstybė, ir ji atsižada nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tolimesnį valstybės likimą bei santvarką pavesta kurti Steigiamajam Seimui. Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26, po to, kai dr. Jonas Basanavičius rado kompromisą tarp dešinesnių ir socialdemokratinių pažiūrų politikų. Šiuo metu čia veikia Signatarų namų muziejus – Lietuvos nacionalinio muziejaus filialas. Po Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo Liet ...

                                               

Homoseksualumas Lietuvoje

Diskriminacija dėl seksualinės orientacijos Lietuvoje yra draudžiama įstatymu. 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Darbo kodekse buvo įtvirtinta "darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos" ir kitų požymių. Jo 129 straipsnyje yra nuostata, kad darbuotojo seksualinė orientacija negali būti pagrindas jo atleidimui. 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lygių galimybių įstatymas, uždraudęs diskriminaciją dėl lytinės orientacijos.

                                               

Savižudybės Lietuvoje

Savižudybės Lietuvoje yra vertinama kaip plačiai paplitusi ir itin opi nacionalinio masto socialinė ir psichikos sveikatos problema. Po pasiekto piko paskutiniame XX a. dešimtmetyje, pastaraisiais metais pastebimas situacijos gerėjimas: 100 000 gyventojų tenkantis savižudybių skaičius 2011–2017 m. sumažėjo nuo 31.6 iki 24.4. Nepaisant to, Lietuva pagal savižudybių skaičių išlieka pirma tarp ES šalių ir antra tarp OECD narių.

                                     

ⓘ Lietuvos visuomenė

  • priimtoje programoje skamba reikalavimas pripažinti lietuvių kalbą Lietuvos valstybine kalba. Visuomenė tokiam žingsniui karštai pritarė. 1988 m. lapkričio
  • istorija III tomas. Baltos lankos, 2011. R.Petrauskas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė vėlyvaisiais viduramžiais: bendruomenė ir individas
  • švietimui, visuomenės gyvenimui ir valstybės gynimui, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos veiklos aktualumą ir vertindamas jos indėlį stiprinant Lietuvos saugumą
  • Šaltiniai: Lietuvos gyventojai: pirmojo 1923 m. rugsėjo 17 d. visuotinio gyventojų surašymo duomenys. 1923, pp. 1 - 4 tik plotas Lietuvos apgyventos
  • padėjo pagrindus Lietuvos - Lenkijos unijai. Krėvos sutartimi buvo sudaryta personalinė unija tarp Lenkijos ir Lietuvos tačiau Lietuvoje valdęs Jogailos
  • Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija  Lietuvos Vyriausybės pagrindinė institucija, atsakinga už Lietuvos nacionalinės sveikatos politikos
  • a. Didžiosios Lietuvos lietuvių visuomenė galutinai virto europinio tipo luomine visuomene Vėlyvosios LDK laikotarpiu ir ypač Lietuvos carinės okupacijos
  • ir liberali Lietuvių demokratų partija LDP nuo 1906 m. ji gavo Lietuvos demokratų partijos pavadinimą 1905 m. jos sparnas Lietuvos valstiečių sąjunga
  • meniški literatūros, muzikos, teatro bei kinematografijos kūriniai, kuriuos visuomenė gerai įvertino. Mokslo darbai galėjo būti patekti tik praėjus metams nuo
  • Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija  Lietuvos Vyriausybės pagrindinė institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų srities valstybės
  • atspindi to meto politinę Lietuvos situaciją, todėl ryškus ateizmo, komunizmo idealų akcentavimas, nepriklausomos Lietuvos istorijos nutylėjimas arba

Users also searched:

...
...
...