Back

ⓘ Archyvistika Lietuvoje - Archyvistika, Egidijus Banionis, Bibliotekininkystė, Romualdas Firkovičius, Sigitas Jegelevičius, Archyvas, Ramojus Kraujelis ..


                                               

Archyvistika

Archyvistika – pagalbinė istorijos disciplina, tirianti archyvų darbo teoriją, metodiką ir organizavimą, archyvalijas, jų saugojimo, panaudojimo ir prieinamumo problemas, archyvų istoriją. Archyvistika siejasi su bibliotekininkyste ir informologija.

                                               

Egidijus Banionis

Tėvas Donatas Banionis, brolis Raimundas Banionis. 1972 m. baigė Maskvos istorijos ir archyvų institutą. 1982 m. istorijos mokslų kandidatas, humanitarinių mokslų daktaras. 1974–1985 m. Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius. Nuo 1985 m. Istorijos instituto mokslinis bendradarbis, Lietuvos Metrikos probleminės grupės vadovas, 1987–1988 m. instituto mokslinis sekretorius, nuo 1992 m. Archeografijos skyriaus vedėjas.

                                               

Bibliotekininkystė

Bibliotekininkystė – tarpdisciplininė mokslo šaka, susijusi su dokumentų, informacijos kaupimo ir visuomeninio naudojimo organizavimu. Istoriškai bibliotekininkystė glaudžiai susijusi su archyvistika. Bibliotekininkystės mokslinės kryptys: bibliotekų istorija, teorija, metodika ir technologijos, bibliotekų vieta ir reikšmė visuomenėje, ryšiai su kitomis institucijomis, visuomenės skaitymo poreikių ir jų tenkinimo tyrimas. Bibliotekininkystė teikia žinių apie informacijos ir dokumentų identifikavimą, atranką, kaupimą, saugojimą, tvarkymą, vertinimą, interpretaciją ir reprezentaciją, pagalbą ...

                                               

Romualdas Firkovičius

1958 m. baigė Vilniaus universitetą. 1958–1972 m. dirbo LTSR centriniame valstybiniame istorijos archyve, 1962–1963 m. surado M. K. Čiurlionio 3 laiškus M. K. Oginskiui. 1972–1992 m. dirbo Paminklų konservavimo institute. Nuo 1992 m. Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyriaus specialistas archeografas. Rašė karaimistikos ir archyvistikos klausimais. Spaudai parengė istorinių šaltinių rinkinių. Suredagavo tekstus lenkų kalba leidiniams "Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai" t. 1-7 1991–2010 m. ir "Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m." su ...

                                               

Sigitas Jegelevičius

1957 m. baigė Alytaus 1-ąją vidurinę mokyklą. 1957–1959 m. studijavo Vilniaus universitete, o 1959–1962 m. – Maskvos valstybiniame istorijos ir archyvistikos institute. 1962–1972 m. dirbo Archyvų valdyboje prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos vyr. moksliniu bendradarbiu, vyr. inspektoriumi, skyriaus vedėju. 1964–2000 m. dėstė Vilniaus universitete. 1966-1972 m. - VU Istorijos fakulteto dėstytojas, 1972-1979 m. - vyr. dėstytojas, 1976-1988 m. - prodekanas, nuo 1980 m. - docentas, 1987-2000 m. - Naujosios istorijos katedros vedėjas, 1997-1998 m. - VU istorijos fak. e. dekano pareigas. Mokslini ...

                                               

Archyvas

Archyvas, archeío senovinis) – įstaiga ar įstaigos, įmonės, organizacijos skyrius, kuris kaupia, saugo, tvarko, registruoja, moksliškai tiria ir naudoja įvairius dokumentus, taip pat bet kokių institucijų ar asmenų veiklos dokumentų visuma ; pastatai ar jų dalys, kuriuose laikomi dokumentai. Archyvai yra valstybiniai, žinybiniai, bažnytiniai, partiniai, korporatyviniai, privatūs, asmeniniai, šeimų, giminių. Archyvų darbo teoriją, metodiką, jų istoriją tiria archyvistika, jos dalis archyvotyra tiria archyvus ir jų fondų istoriją, t. p., vertina archyvinius dokumentus.

                                               

Ramojus Kraujelis

R. Kraujelis 1994 m. baigė Vilniaus 48-ąją dab. Šeškinės vidurinę mokyklą. 1994–2000 m. studijavo Vilniaus universitete, Istorijos fakultete, kuriame įgijo istorijos magistro kvalifikacinį laipsnį. 2000–2002 m. studijavo magistrantūros studijose Lietuvos teisės universitete dab. M. Romerio universitetas, kur įgijo teisės magistro kvalifikacinis laipsnis. 2001–2005 m. R. Kraujelis grįžo studijuoti į VU Istorijos fakulteto doktorantūros studijas Naujosios istorijos katedroje. 2006 m. kovo 10 d. apginta humanitarinių mokslų srities, istorijos mokslo krypties disertacija tema "Vakarų valstybių ...

                                               

Marburgas

Marburgas prie Lano – miestas Vokietijos vidurinėje dalyje, Heseno žemėje, į pietvakarius nuo Kaselio, abipus Reino intako Lano upės.

                                               

Archyvai Lietuvoje

TSRS vėl okupavus Lietuvą buvo kaupiami ir tvarkomi archyvų fondai, atkurti apskričių archyvai. Nemaža bylų įstaigose sunyko, fondai tvarkyti nepakankamai kvalifikuotai. Valstybės archyvo specialieji skyriai saugumui teikė informaciją, kuri naudota gyventojų represijoms. Atkurti apskričių archyvai 1950 m. tapo rajonų valstybiniais archyvais. 1960 m. įkurta Archyvų valdyba prie LTSR Ministrų Tarybos. Susigrąžinti 1914 m. ir 1939 m. iš Lietuvos išvežtų archyvų fondai, tačiau nemažai fondų neteisėtai perduota Baltarusijai, Rusijai, Lenkijai. 1964 m. vietoje rajonų ir miestų valstybinių archyv ...

                                               

Istorija

Istorija, dabartine prasme suvokiama: kaip mokslo kryptis, nagrinėjanti bei interpretuojanti kitų autorių teigimu, reprezentuojanti dokumentuotą žmonijos praeitį. kaip bet kokios pasakojimo bruožų turinčios dabarties žinios apie praeitį neretai tapatinama su pačia praeitimi, Tradiciškai laikoma, kad istorijos objektas yra dokumentuota žmonijos patirtis, todėl laikotarpis iki rašytinių šaltinių atsiradimo dažnai vadinamas priešistore, arba proistore įvairiose šalyse raštas atsirado skirtingu laiku, todėl vieningos priešistorės – istorijos "ribos" nėra. Priešistorės pažinimas dažnai paliekam ...

                                               

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas – Vilniaus universiteto fakultetas, kuriame rengiami komunikacijos ir informacijos specialistai, atliekami šios mokslo krypties tyrimai. Fakultetui nuo 2017 m. vadovauja prof. dr. Rimvydas Laužikas.

                                               

Folkoristika

Folkloristika – mokslas, tiriantis dainuojamąjį, instrumentinį ir pasakojamąjį liaudies kultūros palikimą. Tautosakos mokslo tikslai – tirti kintantį tautosakos vaidmenį tautos istorijoje, kūrinių sąrangos ypatumus, meninio teksto organizavimo principus, ryšius su kultūriniu kontekstu, kitomis meno rūšimis, regioninius, nacionalinius ir tarptautinius tautosakos procesus.

                                     

ⓘ Archyvistika Lietuvoje

  • tyrimo kryptys  naujausia politinė, tarptautinių santykių istorija, archyvistika ir šaltinotyra. Skaityti pranešimai 10 - yje tarptautinių mokslinių konferencijų
  • Marburgo universitetas universiteto biblioteka. Aukštoji specialioji archyvistikos mokykla, aklųjų specialioji mokykla su audiobiblioteka federacinė sutrikusio
  • Archyvai Lietuvoje Lietuvos archyvų istorija nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų, buvusi ir esama sistema ir valdymas. Lietuvoje archyvai
  • ir onomastika. Išskiriamos tokios istorijos pagalbinės disciplinos: Archyvistika arba archyvotyra, tirianti archyvų darbo teoriją, metodiką ir organizavimą
  • nuo 2017 m. vadovauja prof. dr. Rimvydas Laužikas. Bakalauro studijos: Archyvistika Informologija Kultūros informacija ir Komunikacija Kūrybos komunikacija
  • tautosakos genealogija, poetika, tautosakos sistematika, tautosakos archyvistika lauko tyrimai, taikomojo tautosakos vaidmens tyrimai ir kt. Tautosaką

Users also searched:

...
...
...